Švč. Mergelė Marija Maloningoji

Žemaitija

Nežinomo dievdirbio sukurta primityvios plastikos išraiškinga Švč. Mergelės Marijos Maloningosios skulptūra yra datuota 1846 m. Tai rodo ją esant vienu ankstyviausių šio siužeto kūrinių liaudies skulptūroje, nes pastarojo Marijos ikonografinio tipo dailėje pradžia laikomi 1832 m. Tuomet pagal vienuolės šv. Kotrynos Laburė 1830 m. patirtą regėjimą buvo nukaltas vadinamasis Paryžiaus, arba stebuklingasis Nekaltojo Prasidėjimo Švč. Mergelės Marijos, medaliukas. Jis tapo prototipu įvairiems kūriniams bei dirbiniams, dirbtuvėse kurtoms Marijos Maloningosios statuloms. Tokie kūriniai ėmė plisti ir Lietuvoje, daugiau jų atsirado XIX a. viduryje. Tikėtina, kad tuo metu, nusižiūrėdami į šiuos kūrinius, atvaizdus ėmėsi drožti ir dievdirbiai, ką patvirtina ši datuota skulptūra.

Liaudies skulptūroje Maloningosios atvaizdai išlaikė medaliuke pavaizduotos Marijos ikonografiją: ji stovi basa ant Žemės rutulio, pamynusi žaltį arba pusmėnulį, arba abu, o iš nuleistų rankų sklinda malonės spinduliai. Kartais Maloningoji būdavo vaizduojama be iš plaštakų sklindančių malonės spindulių, tuomet ji lengvai atpažįstama iš rankų padėties – jos nuleistos, delnai atsukti į žiūrovą. Be to, kartais liaudies skulptūroje pastebima kelių ikonografinių tipų jungtis, kaip antai šiame Maloningosios atvaizde: suknelė vietoj šiam ikonografiniam tipui būdingos baltos spalvos nudažyta raudonai – iš Sopulingosios siužeto perimta spalva.

Teksto autorė Skaidrė Urbonienė

Žemaitija

Nežinomo dievdirbio sukurta primityvios plastikos išraiškinga Švč. Mergelės Marijos Maloningosios skulptūra yra datuota 1846 m. Tai rodo ją esant vienu ankstyviausių šio siužeto kūrinių liaudies skulptūroje, nes pastarojo Marijos ikonografinio tipo dailėje pradžia laikomi 1832 m. Tuomet pagal vienuolės šv. Kotrynos Laburė 1830 m. patirtą regėjimą buvo nukaltas vadinamasis Paryžiaus, arba stebuklingasis Nekaltojo Prasidėjimo Švč. Mergelės Marijos, medaliukas. Jis tapo prototipu įvairiems kūriniams bei dirbiniams, dirbtuvėse kurtoms Marijos Maloningosios statuloms. Tokie kūriniai ėmė plisti ir Lietuvoje, daugiau jų atsirado XIX a. viduryje. Tikėtina, kad tuo metu, nusižiūrėdami į šiuos kūrinius, atvaizdus ėmėsi drožti ir dievdirbiai, ką patvirtina ši datuota skulptūra.

Liaudies skulptūroje Maloningosios atvaizdai išlaikė medaliuke pavaizduotos Marijos ikonografiją: ji stovi basa ant Žemės rutulio, pamynusi žaltį arba pusmėnulį, arba abu, o iš nuleistų rankų sklinda malonės spinduliai. Kartais Maloningoji būdavo vaizduojama be iš plaštakų sklindančių malonės spindulių, tuomet ji lengvai atpažįstama iš rankų padėties – jos nuleistos, delnai atsukti į žiūrovą. Be to, kartais liaudies skulptūroje pastebima kelių ikonografinių tipų jungtis, kaip antai šiame Maloningosios atvaizde: suknelė vietoj šiam ikonografiniam tipui būdingos baltos spalvos nudažyta raudonai – iš Sopulingosios siužeto perimta spalva.

Teksto autorė Skaidrė Urbonienė