Pieta
Autorius: |
Nežinomas autorius |
Sukūrimo metai: | XIX a. pab. |
Medžiaga: | medis |
Technika: | drožyba, polichromija |
Išmatavimai: | 47.50 × 40 cm |
Pagr. 40 × 8 × 2,5
Žemaitija
Pietos kompozicija vaizduoja sceną tarp Jėzaus nuėmimo nuo kryžiaus ir laidojimo. Liaudies skulptūroje Dievo Motina dažniausiai vaizduota sėdinti ir laikanti ant kelių nuimtą nuo kryžiaus mirusį Jėzų Kristų. Įprastai šiuose liaudiškuose kūriniuose miręs Jėzus pavaizduotas mažesnių proporcijų. Tyrinėtojai tokią figūrų disproporciją interpretavo įvairiai. Vieni svarstė, gal tai buvo gotikos meno įtaka, kai siekta simboliškai pabrėžti Dievo Motinos svarbą ir kančią (P. Galaunė, Lietuvių liaudies menas, Kaunas, 1930, p. 187), kiti – kad tai rodo, jog mirtis yra nežymi, nes nežymus ir mirusio Kristaus kūnas, o meninė išraiška apibendrina Motinos meilę ir skausmą (V. Rimkus, Pietos meninis vaizdas, Pieta lietuvių liaudies dailėje, Šiauliai: Šiaulių „Aušros“ muziejus, 1995, p. 9).
Pietos kompozicijose Marijos drabužiai dažomi Sopulingosios ikonografijai būdinga tamsiai raudona (suknelė) ir tamsiai mėlyna (apsiaustas) spalvomis. Dažnai galvą puošia spinduliai, žvaigždžių nimbas, vainikuoja karūna. Pietos atvaizdu dievdirbiai siekė išreikšti Dievo Motinos kančią, o kartu kūrė ir apibendrintą motinų skausmo, kančios dėl prarastų vaikų įvaizdį.
Šioje nežinomo dievdirbio kurtoje Pietos kompozicijoje išlaikyti pagrindiniai ikonografiniam tipui būdingi atributai ir spalvos, tik ne visi išlikę. Matyt, šiame kūrinyje virš Dievo Motinos galvos dar buvo pavaizduota Apvaizdos akis trikampyje – tai išduoda strypelis virš spindulių nimbo. Šią kompoziciją, kaip dažnai esti liaudies kūriniuose, iš šonų papildė stovinčių ar klūpančių angelų su žvakėmis figūros (neišliko). Adoruojantys angelai su žvakėmis rankose, pabrėžiantys Kristaus mirties apraudojimo iškilmingumą, buvo gana dažni Pietos ir Marijos Sopulingosios kompozicijose.
Teksto autorė Skaidrė Urbonienė
Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas NE VIEN DANGUS (2016). Sudarytoja Dalia Vasiliūnienė, tekstų autorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė UrbonienėParodos: „Ne vien Dangus. Religinės dailės kūriniai iš Rolando Valiūno ir advokatų kontoros „Valiunas Ellex“ kolekcijos“, 2016 m. gegužės 31–rugsėjo 24 d., Bažnytinio paveldo muziejus, Vilnius (kuratorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė)