Šv. Rokas

Autorius:	Nežinomas autorius
Sukūrimo metai:	XIX a. pab.–XX a. pr.
Medžiaga:	medis
Technika:	drožyba, polichromija
Išmatavimai:	35.50 cm

Nežinomas dievdirbys šv. Roką pavaizdavo kaip piligrimą, vilkintį balta tunika, juodu apsiaustu, su skrybėle, kairėje rankoje kažkada buvo piligrimo lazda (neišlikusi), o dešine rodantį apnuogintą žaizdotą koją. Apsiaustas paženklintas tikėjimo ženklu kryželiu ir kaukole su dviem sukryžiuotais kaulais. Kryželis ant krūtinės ar ant apsiausto liaudies skulptūroje dažnai pakeičia piligrimo emblemą kriauklę, kuri valstiečiams buvo sunkiai suvokiama, todėl dažnai net nevaizduojama, o jei ir bandoma išdrožti, tai esti net nepanaši į kriauklę ir primena dekoratyvinį apsiausto papuošimą. Kaukolė, nors ir gerokai rečiau vaizduota nei kryželis, visada gana ryški, didoka, nutapyta su dviem sukryžiuotais kaulais. Šis mirties simbolis ant šv. Roko apsiausto, reiškęs ligonių ir mirštančiųjų slaugos ženklą, matyt, liaudies sampratoje buvo siejamas su šventojo funkcija saugoti nuo mirtį lemiančių trijų dalykų – maro, bado ir karo.

Teksto autorė Skaidrė Urbonienė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas NE VIEN DANGUS (2016). Sudarytoja Dalia Vasiliūnienė, tekstų autorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė
Parodos: „Ne vien Dangus. Religinės dailės kūriniai iš Rolando Valiūno ir advokatų kontoros „Valiunas Ellex“ kolekcijos“, 2016 m. gegužės 31–rugsėjo 24 d., Bažnytinio paveldo muziejus, Vilnius (kuratorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė)