Šilalės r., Laukuva
Nežinomas žemaitis dievdirbys išdrožė tradicinės ikonografijos Rūpintojėlio skulptūrėlę, vaizduojančią susimąsčiusį Išganytoją. Šiame kūrinyje dievdirbys pabrėžė Dievo Sūnaus kančią: ją simbolizuoja ne tik erškėčių vainikas, bet ir kraujo lašai ant veido, plaštakų ir kojų. Iki šių dienų išlikę liaudiški Rūpintojėlio pavadinimai – „Smūtkelis“, „Mūkiukas“ (slaviškos kilmės žodžiai, reiškiantys liūdesį, kančią) atliepia liaudiškajame pamaldume įsigalėjusią sampratą – Rūpintojėlis suvokiamas kaip skausmo, liūdesio, kančios simbolis. Be to, liaudies suvokimu, kenčiantis, liūdintis Dievas gerai supranta panašų į jį, t. y. kenčiantį ir liūdintį žmogų, todėl verta jam melstis ir prašyti malonių.
Teksto autorė Skaidrė Urbonienė
Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas
NE VIEN DANGUS (2016). Sudarytoja Dalia Vasiliūnienė, tekstų autorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė
Parodos: „Ne vien Dangus. Religinės dailės kūriniai iš Rolando Valiūno ir advokatų kontoros „Valiunas Ellex“ kolekcijos“,
2016 m. gegužės
31–rugsėjo
24 d., Bažnytinio paveldo muziejus, Vilnius (kuratorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė; „Vien Šventieji“, 20
24 birželio
6 –
2025 gegužės
1 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g.
40, Vilnius). Kuratorės Skaidrė Urbonienė ir Emilija Vanagaitė.
.jpg)
_kat.jpg)
