Mūsų svetainėje naudojami slapukai, kad užtikrintume jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su "Tartle" slapukų politika. Daugiau informacijos

Šv. Ona, pati trečioji

Autorius: Nežinomas autorius
Sukūrimo metai:XVII a. I p.
Medžiaga:drobė
Technika:aliejus
Išmatavimai:111.50 × 84.50 cm

Pagarba šv. Onai, Švč. Mergelės Marijos motinai, Lietuvoje įsitvirtino labai anksti. Jos kulto įrodymai siekia ankstyviausius Lietuvos krikščionėjimo laikus. Dailėje šv. Ona dažniausiai buvo vaizduojama su dukra Marija ir vaikaičiu Jėzumi, o tokios trijų asmenų kompozicijos visoje Europoje vadinamos Šv. Ona, pati trečioji (lotynų kalba – Sancta Anna met tertia, vokiečių – Anna Selbdritt). Šv. Ona, pati trečioji – tai seniausias ir populiariausias šv. Onos atvaizdo tipas Lietuvos dailėje. Trijų figūrų kompozicija išreiškia žemiškosios Trejybės simboliką, nes ja vedama paralelė su dangiškąja Švč. Trejybe – Dievu Tėvu, Jėzumi Kristumi ir Šventąja Dvasia. Tokiuose kūriniuose akcentuojamas ypatingas šv. Onos vaidmuo žmonijos Išganymo istorijoje.

Kolekcijoje esantis paveikslas – vienas seniausių ir vertingiausių šv. Onos paveikslų Lietuvoje. Šv. Ona nutapyta sėdinti su atversta Biblija ant kelių ir globojančiu gestu prilaikanti ant Marijos kelių stovintį laiminantį Išganytoją. Už Kūdikio matoma atskirai nuo kitų vaisių ant stalo padėta vynuogių kekė – būsimos Kristaus kraujo aukos simbolis. Nors kūrinio kompozicija pažeista keičiant paveikslo formą, viršuje išliko šviesoje sklendžiančio Šventosios Dvasios balandžio siluetas, suteikiantis atvaizdui transcendentinį, su dangiškąja Švč. Trejybe susijusį lygmenį.

Teksto autorė Dalia Vasiliūnienė

Šaltinis: Valiunas Ellex (iki 2015 m. – LAWIN) meno albumas: NE VIEN DANGUS (2016). Sudarytoja Dalia Vasiliūnienė, tekstų autorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė