Mūsų svetainėje naudojami slapukai, kad užtikrintume jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su "Tartle" slapukų politika. Daugiau informacijos

Prisikėlęs Kristus nugali nuodėmę ir mirtį (recto). Rožinio Švč. Mergelė Marija (verso)

Autorius: Nežinomas autorius
Sukūrimo metai:1659
Medžiaga:drobė
Technika:aliejus
Išmatavimai:70 × 63 cm
Signatūra:

įrašas apačioje (recto): 1659įrašas apačioje (verso): ANTONIO TORI [...] T / FRA CO PAN [...] EPS [...] / [...] TIONE

Didelės istorinės ir meninės vertės paveikslas buvo skirtas bažnytinėms procesijoms. Prisikėlusį Kristų vaizduojančios kompozicijos apačioje įrašyta 1659 m. data liudija, kad tai vienas seniausių Lietuvoje išlikusių procesijų reikmenų. Įdomu tai, kad jis nutapytas dramatišku Lietuvos istorijos periodu – tebevykstant pražūtingam karui su Maskvos Didžiąja Kunigaikštyste, šalį tebesiaubiant rusų ir kazokų kariuomenei.

Vienoje paveikslo pusėje nutapytas prisikėlusio Išganytojo triumfas – dieviškos šviesos apgaubtas Kristus stovi pamynęs mirties ir nuodėmės personifikacijas. Viršuje angelas laiko nugalėtojo laurų vainiką ir kankinystę simbolizuojančią palmės šakelę, antrasis angelas prisikėlimo vėliavėle smeigia nugalėtą šėtoną – nuodėmės įsikūnijimą. Kompozicija perimta iš olandų graverio Adamo Bolsverto (15801633) raižinio ir papildyta originale nesančiomis, bet užsakovui, matyt, reikšmingomis Pranciškonų ordino šventųjų Antano Paduviečio ir Pranciškaus Asyžiečio figūromis. Kitoje paveikslo pusėje pavaizduota Rožinio Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu, tiesiantys rožinio vėrinius Dominikonų ordino šventiesiems Dominykui ir Kotrynai Sienietei. Rožinius laiko ir viršuje Dievo Motiną vainikuojantys angelai. Kompoziciją juosia geltonų, raudonų ir baltų rožių vainikas, simbolizuojantis tris Rožinio maldos dalis – Džiaugsmo, Kančios ir Garbės. Po atvaizdu išlikę donacinio įrašo fragmentai leidžia kelti hipotezę, kad kūrinio užsakovas buvo vienuolis dominikonas.

Tiek triumfuojančio Kristaus temos interpretacija, tiek vainiko apsuptos Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu vaizduosena būdingos XVI a. pab.–XVII a. I p. Lietuvos ir Lenkijos dailei. Panašių tapybos pavyzdžių išliko labai nedaug, o Lietuvoje šis paveikslas paskirties ir ikonografijos požiūriu yra unikalus.

Teksto autorė Dalia Vasiliūnienė

Šaltinis: Valiunas Ellex (iki 2015 m. – LAWIN) meno albumas: NE VIEN DANGUS (2016). Sudarytoja Dalia Vasiliūnienė, tekstų autorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė
Parodos: „Ne vien Dangus. Religinės dailės kūriniai iš Rolando Valiūno ir advokatų kontoros „Valiunas Ellex“ kolekcijos“, 2016 m. gegužės 31–rugsėjo 24 d., Bažnytinio paveldo muziejus, Vilnius (kuratorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė)