Prisikėlęs Kristus nugali nuodėmę ir mirtį (recto). Rožinio Švč. Mergelė Marija (verso)

Didelės istorinės ir meninės vertės paveikslas buvo skirtas bažnytinėms procesijoms. Prisikėlusį Kristų vaizduojančios kompozicijos apačioje įrašyta 1659 m. data liudija, kad tai vienas seniausių Lietuvoje išlikusių procesijų reikmenų. Įdomu tai, kad jis nutapytas dramatišku Lietuvos istorijos periodu – tebevykstant pražūtingam karui su Maskvos Didžiąja Kunigaikštyste, šalį tebesiaubiant rusų ir kazokų kariuomenei.

Vienoje paveikslo pusėje nutapytas prisikėlusio Išganytojo triumfas – dieviškos šviesos apgaubtas Kristus stovi pamynęs mirties ir nuodėmės personifikacijas. Viršuje angelas laiko nugalėtojo laurų vainiką ir kankinystę simbolizuojančią palmės šakelę, antrasis angelas prisikėlimo vėliavėle smeigia nugalėtą šėtoną – nuodėmės įsikūnijimą. Kompozicija perimta iš olandų graverio Adamo Bolsverto (1580–1633) raižinio ir papildyta originale nesančiomis, bet užsakovui, matyt, reikšmingomis Pranciškonų ordino šventųjų Antano Paduviečio ir Pranciškaus Asyžiečio figūromis. Kitoje paveikslo pusėje pavaizduota Rožinio Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu, tiesiantys rožinio vėrinius Dominikonų ordino šventiesiems Dominykui ir Kotrynai Sienietei. Rožinius laiko ir viršuje Dievo Motiną vainikuojantys angelai. Kompoziciją juosia geltonų, raudonų ir baltų rožių vainikas, simbolizuojantis tris Rožinio maldos dalis – Džiaugsmo, Kančios ir Garbės. Po atvaizdu išlikę donacinio įrašo fragmentai leidžia kelti hipotezę, kad kūrinio užsakovas buvo vienuolis dominikonas.

Tiek triumfuojančio Kristaus temos interpretacija, tiek vainiko apsuptos Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu vaizduosena būdingos XVI a. pab.–XVII a. I p. Lietuvos ir Lenkijos dailei. Panašių tapybos pavyzdžių išliko labai nedaug, o Lietuvoje šis paveikslas paskirties ir ikonografijos požiūriu yra unikalus.

Teksto autorė Dalia Vasiliūnienė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas NE VIEN DANGUS (2016). Sudarytoja Dalia Vasiliūnienė, tekstų autorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė
Parodos: „Ne vien Dangus. Religinės dailės kūriniai iš Rolando Valiūno ir advokatų kontoros „Valiunas Ellex“ kolekcijos“, 2016 m. gegužės 31–rugsėjo 24 d., Bažnytinio paveldo muziejus, Vilnius. Kuratorės Dalia Vasiliūnienė ir Skaidrė Urbonienė.  Šv. Dominykas ir šv. Hiacintas Lietuvoje: aštuoni atminties šimtmečiai“, 2021 m. rugpjūčio 17 – 2022 m. sausio 29 d., Bažnytinio paveldo muziejus, Vilnius. Parodos kuratorė – Birutė Valečkaitė.

Didelės istorinės ir meninės vertės paveikslas buvo skirtas bažnytinėms procesijoms. Prisikėlusį Kristų vaizduojančios kompozicijos apačioje įrašyta 1659 m. data liudija, kad tai vienas seniausių Lietuvoje išlikusių procesijų reikmenų. Įdomu tai, kad jis nutapytas dramatišku Lietuvos istorijos periodu – tebevykstant pražūtingam karui su Maskvos Didžiąja Kunigaikštyste, šalį tebesiaubiant rusų ir kazokų kariuomenei.

Vienoje paveikslo pusėje nutapytas prisikėlusio Išganytojo triumfas – dieviškos šviesos apgaubtas Kristus stovi pamynęs mirties ir nuodėmės personifikacijas. Viršuje angelas laiko nugalėtojo laurų vainiką ir kankinystę simbolizuojančią palmės šakelę, antrasis angelas prisikėlimo vėliavėle smeigia nugalėtą šėtoną – nuodėmės įsikūnijimą. Kompozicija perimta iš olandų graverio Adamo Bolsverto (1580–1633) raižinio ir papildyta originale nesančiomis, bet užsakovui, matyt, reikšmingomis Pranciškonų ordino šventųjų Antano Paduviečio ir Pranciškaus Asyžiečio figūromis. Kitoje paveikslo pusėje pavaizduota Rožinio Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu, tiesiantys rožinio vėrinius Dominikonų ordino šventiesiems Dominykui ir Kotrynai Sienietei. Rožinius laiko ir viršuje Dievo Motiną vainikuojantys angelai. Kompoziciją juosia geltonų, raudonų ir baltų rožių vainikas, simbolizuojantis tris Rožinio maldos dalis – Džiaugsmo, Kančios ir Garbės. Po atvaizdu išlikę donacinio įrašo fragmentai leidžia kelti hipotezę, kad kūrinio užsakovas buvo vienuolis dominikonas.

Tiek triumfuojančio Kristaus temos interpretacija, tiek vainiko apsuptos Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu vaizduosena būdingos XVI a. pab.–XVII a. I p. Lietuvos ir Lenkijos dailei. Panašių tapybos pavyzdžių išliko labai nedaug, o Lietuvoje šis paveikslas paskirties ir ikonografijos požiūriu yra unikalus.

Teksto autorė Dalia Vasiliūnienė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas NE VIEN DANGUS (2016). Sudarytoja Dalia Vasiliūnienė, tekstų autorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė
Parodos: „Ne vien Dangus. Religinės dailės kūriniai iš Rolando Valiūno ir advokatų kontoros „Valiunas Ellex“ kolekcijos“, 2016 m. gegužės 31–rugsėjo 24 d., Bažnytinio paveldo muziejus, Vilnius. Kuratorės Dalia Vasiliūnienė ir Skaidrė Urbonienė.  Šv. Dominykas ir šv. Hiacintas Lietuvoje: aštuoni atminties šimtmečiai“, 2021 m. rugpjūčio 17 – 2022 m. sausio 29 d., Bažnytinio paveldo muziejus, Vilnius. Parodos kuratorė – Birutė Valečkaitė.