Išmanymo šešėlyje. Skulptūra iki konteksto
„Mumyse telpa ir tai, kas slypi išmanymo šešėlyje“, – sakė vienas žymiausių Lietuvos skulptorių Vladas Urbanavičius kalbėdamasis su meno kritiku Alfonsu Andriuškevičiumi. Šis pasakymas apibrėžia parodos koncepciją: skulptūra pristatoma remiantis tuo, ką galime pajusti, patirti ir nujausti. Skulptūra išmanymo šešėlyje pristato susidūrimą su objektais iki jų konteksto suvokimo ir iki siužetų perskaitymo. Svarbiausia čia – skulptūros, kaip žanro, savybės, kurias patiriame erdviniu, materialiu ir emociniu lygmeniu iškart, dar nespėję įjungti racionalaus mąstymo ir nepradėję skaityti skulptūros tarsi knygos. Todėl paroda susideda iš trijų pagrindinių dalių: erdvės, medžiagos ir sapno. Parodoje pristatomi TARTLE kolekcijos kūriniai, apimantys XIX–XXI a. ir daugiausia atstovaujantys klasikinei bei modernistinei Lietuvos skulptūrai; tačiau kiekviena dalis papildoma šiuolaikinės skulptūros kūriniais iš asmeninių menininkų kolekcijų – darbais, kvestionuojančiais tradiciją ir atveriančiais žiūrovui galimybę nustebti.
Esame pastato, kuriame sukurtas geriausias pasaulyje interjeras, dalimi.
Lietuvos architektų „Trimonis architects“ suprojektuotas multifunkcis kompleksas „U40“ pelnė apdovanojimą viename iš prestižiškiausių pasaulio architektūros ir interjero dizaino festivalių „World Architecture Festival“.
Šeštoji Lietuvos meno pažinimo centro „Tartle“ paroda tampa parodų diptiko Vilniaus tema dalimi ir tęsia 700 metų jubiliejaus renginius, siūlydama lankytojams pajusti šį miestą per skirtingas laiko formas.
Keturios Vilniaus bibliotekos – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo, Vilniaus universiteto ir Lietuvos audiosensorinė – bei Lietuvos nacionalinis dailės muziejus pristato parodą „Nepažintas senųjų knygų pasaulis“. Pirmąkart vienoje vietoje visuomenei atveriamas išblaškytas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų bibliotekų paveldas. Radvilų giminės dalyje – XVIII a. knyga iš TARTLE kolekcijos.
Lapkričio 9 d. atidaryta paroda „Vilnius, Wilno, Vilne 1918 – 1948. Vienas miestas - daug pasakojimų“ atskleidžianti, kaip to laiko Vilnių matė šio daugiautaučio ir daugiakultūrio miesto menininkai. Kolektyvinį Vilniaus paveikslą tarpukario metais pirmiausia kūrė lenkiškosios kultūros atstovai, tačiau labai svarbus šio vaizdinio dėmuo - lietuvių, žydų, baltarusių, rusų, ukrainiečių ir kitų tautybių vilniečių žvilgsnį liudijantys kūriniai. Šioje parodoje ir Tymono Niesiolovskio kūrinys iš TARTLE kolekcijos.
Kovo 3 d. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) Vilniaus paveikslų galerijoje atidaryta paroda „Širdimi ir akimis. Vincentas Slendzinskis (1838–1909)“. Tai pirmoji Lietuvoje asmeninė kasdienybės dainiumi vadinto menininko ekspozicija, atskleidžianti ne tik kūrybos įvairovę, bet ir jo asmenybę. Šią parodą papildo ir 4 eksponatai iš TARTLE kolekcijos.
Parodoje dėmesys skiriamas trijų Baltijos šalių moterų menininkių – Malle Leis (1940–2017), Maijos Tabakos (1939) ir Marijos Teresės Rožanskaitės (1933–2007) – vėlyvojo septintojo ir devintojo dešimtmečių sovietmečio darbams. Visos trys menininkės metė iššūkį šiuolaikinio meno diskursams pasitelkdamos netradicinius požiūrius į savęs reprezentavimą, erdvės kūrimo metodus ir apmąstymus apie patį buvimą menininkėmis. TARTLE parodai paskolino Marijos Teresės Rožanskaitės kūrinį „Gimimas“ (1983).
Liepos 12 d. Anykščių Koplyčioje atidaryta iš Anykščių krašto kilusio dailininko Jono Rimšos darbų paroda „Gyvenimas klajonėse“. Parodą Koplyčioje papildys virtualios realybės filmas, paremtas Jono Rimšos kūryba, jam kūrinius skolino ir TARTLE.
Birželio 22 d. atidaryta paroda „Žalia“ ekspozicijoje sujungianti Lietuvos meną, istoriją, amatus bei gamtą ir mokslą. Pristatomi kūriniai atskleidžia įvairiausias žalios spalvos variacijas – nuo nostalgijos, pasimėgavimo, hedonizmo iki baimių ir nerimo. Šioje parodoje ir Stasio Eidrigevičiaus kūrinys „Robertėlis kaime“ iš TARTLE kolekcijos.
Šiuo metu keičiame ekspoziciją, lankytojus į naująją parodą pakviesime birželio pradžioje.