Išmanymo šešėlyje. Skulptūra iki konteksto „Mumyse telpa ir tai, kas slypi išmanymo šešėlyje“, – sakė vienas žymiausių Lietuvos skulptorių Vladas Urbanavičius kalbėdamasis su meno kritiku Alfonsu Andriuškevičiumi. Šis pasakymas apibrėžia parodos koncepciją: skulptūra pristatoma remiantis tuo, ką galime pajusti, patirti ir nujausti. Skulptūra išmanymo šešėlyje pristato susidūrimą su objektais iki jų konteksto suvokimo ir iki siužetų perskaitymo. Svarbiausia čia – skulptūros, kaip žanro, savybės, kurias patiriame erdviniu, materialiu ir emociniu lygmeniu iškart, dar nespėję įjungti racionalaus mąstymo ir nepradėję skaityti skulptūros tarsi knygos. Todėl paroda susideda iš trijų pagrindinių dalių: erdvės, medžiagos ir sapno. Parodoje pristatomi TARTLE kolekcijos kūriniai, apimantys XIX–XXI a. ir daugiausia atstovaujantys klasikinei bei modernistinei Lietuvos skulptūrai; tačiau kiekviena dalis papildoma šiuolaikinės skulptūros kūriniais iš asmeninių menininkų kolekcijų – darbais, kvestionuojančiais tradiciją ir atveriančiais žiūrovui galimybę nustebti.

Paroda „Amžinai laikina“ – tai dialogas tarp meno istorijos ir šiandienos, tarp „tada“ ir „dabar“, tarp „taip“ ir „kitaip“. Ką apie meno kūrinius ir jų žiūrovus pasakoja dailės istorija, kai ją suvokiame ne vien kaip stilių ar epochų kaitą, o kaip žmonių pastangas suprasti save pasaulyje? Kiekvienas laikotarpis atsineša savo kontekstus ir savitą vizualinę kalbą, tačiau esama ir visiems laikams bendro vardiklio – tai amžinai aktualūs egzistenciniai klausimai, apie kuriuos sukasi kūrybos procesas. Parodai tris kūrinius paskolino ir TARTLE.