Išmanymo šešėlyje. Skulptūra iki konteksto „Mumyse telpa ir tai, kas slypi išmanymo šešėlyje“, – sakė vienas žymiausių Lietuvos skulptorių Vladas Urbanavičius kalbėdamasis su meno kritiku Alfonsu Andriuškevičiumi. Šis pasakymas apibrėžia parodos koncepciją: skulptūra pristatoma remiantis tuo, ką galime pajusti, patirti ir nujausti. Skulptūra išmanymo šešėlyje pristato susidūrimą su objektais iki jų konteksto suvokimo ir iki siužetų perskaitymo. Svarbiausia čia – skulptūros, kaip žanro, savybės, kurias patiriame erdviniu, materialiu ir emociniu lygmeniu iškart, dar nespėję įjungti racionalaus mąstymo ir nepradėję skaityti skulptūros tarsi knygos. Todėl paroda susideda iš trijų pagrindinių dalių: erdvės, medžiagos ir sapno. Parodoje pristatomi TARTLE kolekcijos kūriniai, apimantys XIX–XXI a. ir daugiausia atstovaujantys klasikinei bei modernistinei Lietuvos skulptūrai; tačiau kiekviena dalis papildoma šiuolaikinės skulptūros kūriniais iš asmeninių menininkų kolekcijų – darbais, kvestionuojančiais tradiciją ir atveriančiais žiūrovui galimybę nustebti.

Nors gyveno panašiu metu, Kazimiera Zimblytė-Kazė (1933–1999) ir Rose Lowder (g. 1941) niekada nebuvo susitikusios. Menininkės kūrė skirtinguose kontekstuose: Kazė didžiąją gyvenimo dalį sovietinėje Lietuvoje, o Rose – Vakarų Europoje. Skiriasi ir jų disciplinos: Zimblytė geriausiai žinoma kaip tapytoja, o Lowder iki šiol aktyviai dirba eksperimentinio kino lauke. Vis dėlto menininkės turi bendrą bruožą – pasitelkusios abstrakčią raišką, abi klausia: kaip mes matome, kaip patiriame pasaulį? Parodai paslolinti trys Kazės Zimblytės kūriniai iš TARTLE kolekcijos