Paroda
Išmanymo šešėlyje. Skulptūra iki konteksto
„Mumyse telpa ir tai, kas slypi išmanymo šešėlyje“, – sakė vienas žymiausių Lietuvos skulptorių Vladas Urbanavičius kalbėdamasis su meno kritiku Alfonsu Andriuškevičiumi. Šis pasakymas apibrėžia parodos koncepciją: skulptūra pristatoma remiantis tuo, ką galime pajusti, patirti ir nujausti. Skulptūra išmanymo šešėlyje pristato susidūrimą su objektais iki jų konteksto suvokimo ir iki siužetų perskaitymo. Svarbiausia čia – skulptūros, kaip žanro, savybės, kurias patiriame erdviniu, materialiu ir emociniu lygmeniu iškart, dar nespėję įjungti racionalaus mąstymo ir nepradėję skaityti skulptūros tarsi knygos. Todėl paroda susideda iš trijų pagrindinių dalių: erdvės, medžiagos ir sapno. Parodoje pristatomi TARTLE kolekcijos kūriniai, apimantys XIX–XXI a. ir daugiausia atstovaujantys klasikinei bei modernistinei Lietuvos skulptūrai; tačiau kiekviena dalis papildoma šiuolaikinės skulptūros kūriniais iš asmeninių menininkų kolekcijų – darbais, kvestionuojančiais tradiciją ir atveriančiais žiūrovui galimybę nustebti.
Erdvė. Tai vienas svarbiausių skulptūros aspektų. Parodoje kalbama apie viešąją ir privačią erdvę, pristatant viešajai erdvei skirtų skulptūrų modelius ir kamerinę skulptūrą.
Medžiaga. Skulptūra – materialus, medžiaginis menas. Medžiaga teikia skulptūrai tikrumą – ji yra skulptūros motina. Todėl parodoje medžiagiškumas perteikiamas per skulptūroje svarbias medžiagas: akmenį, medį ir „išsilaisvinusius pagalbininkus“ – gipsą, šamotą, terakotą, plastiką.
Parodoje modernistinė skulptūra kalbasi su šiuolaikine: pastaroji dažnai keičia ir erdvę, ir medžiagą. Keičiasi mastelis, objektų proporcijos ir santykis su žiūrovu, klaidindamos stebėtoją, keičiasi medžiagos. Žinomi dėsniai čia nebegalioja, pereiname į nuojautų, emocijų, patyrimo sferą, kurioje nėra vietos racionaliam išmanymui – kitaip kalbant, atsiduriame šešėlio, pasąmonės, sapno zonoje.
„Išmanymo šešėlyje“ kviečia į skulptūrą pažiūrėti intuityviai, atveriant sau tai, kas galbūt iki tol liko nepastebėta. Parodoje eksponuojama per 70 kūrinių. Greta žymiausių skirtingų laikotarpių Lietuvos skulptūros kūrėjų – Marko Antokolskio, Žako Lipšico, Petro Rimšos, Vlado Mikėno, Vinco Grybo, Antano Mončio, Stanislovo Kuzmos, Ksenijos Jaroševaitės, Vlado Urbanavičiaus, Mindaugo Navako ir kitų – parodoje pristatomi ir šiuolaikinių menininkų darbai, tarp jų – Nerijaus Ermino, Andriaus Ermino, Marijos Šnipaitės, Tauro Kensmino, Mykolo Saukos kūriniai.
Paroda veiks iki 2026 m. gegužės.
Kuratorė
Doc. dr. Jurgita Ludavičienė
Architektės
Doc. Aušra Siaurusaitytė Nekrošienė, Agnė Makariūnaitė (UAB „Vilprojektas“)
Grafikos dizainerė
Daiva Sakalauskienė
Išmanymo šešėlyje. Skulptūra iki konteksto
„Mumyse telpa ir tai, kas slypi išmanymo šešėlyje“, – sakė vienas žymiausių Lietuvos skulptorių Vladas Urbanavičius kalbėdamasis su meno kritiku Alfonsu Andriuškevičiumi. Šis pasakymas apibrėžia parodos koncepciją: skulptūra pristatoma remiantis tuo, ką galime pajusti, patirti ir nujausti. Skulptūra išmanymo šešėlyje pristato susidūrimą su objektais iki jų konteksto suvokimo ir iki siužetų perskaitymo. Svarbiausia čia – skulptūros, kaip žanro, savybės, kurias patiriame erdviniu, materialiu ir emociniu lygmeniu iškart, dar nespėję įjungti racionalaus mąstymo ir nepradėję skaityti skulptūros tarsi knygos. Todėl paroda susideda iš trijų pagrindinių dalių: erdvės, medžiagos ir sapno. Parodoje pristatomi TARTLE kolekcijos kūriniai, apimantys XIX–XXI a. ir daugiausia atstovaujantys klasikinei bei modernistinei Lietuvos skulptūrai; tačiau kiekviena dalis papildoma šiuolaikinės skulptūros kūriniais iš asmeninių menininkų kolekcijų – darbais, kvestionuojančiais tradiciją ir atveriančiais žiūrovui galimybę nustebti.
Erdvė. Tai vienas svarbiausių skulptūros aspektų. Parodoje kalbama apie viešąją ir privačią erdvę, pristatant viešajai erdvei skirtų skulptūrų modelius ir kamerinę skulptūrą.
Medžiaga. Skulptūra – materialus, medžiaginis menas. Medžiaga teikia skulptūrai tikrumą – ji yra skulptūros motina. Todėl parodoje medžiagiškumas perteikiamas per skulptūroje svarbias medžiagas: akmenį, medį ir „išsilaisvinusius pagalbininkus“ – gipsą, šamotą, terakotą, plastiką.
Parodoje modernistinė skulptūra kalbasi su šiuolaikine: pastaroji dažnai keičia ir erdvę, ir medžiagą. Keičiasi mastelis, objektų proporcijos ir santykis su žiūrovu, klaidindamos stebėtoją, keičiasi medžiagos. Žinomi dėsniai čia nebegalioja, pereiname į nuojautų, emocijų, patyrimo sferą, kurioje nėra vietos racionaliam išmanymui – kitaip kalbant, atsiduriame šešėlio, pasąmonės, sapno zonoje.
„Išmanymo šešėlyje“ kviečia į skulptūrą pažiūrėti intuityviai, atveriant sau tai, kas galbūt iki tol liko nepastebėta. Parodoje eksponuojama per 70 kūrinių. Greta žymiausių skirtingų laikotarpių Lietuvos skulptūros kūrėjų – Marko Antokolskio, Žako Lipšico, Petro Rimšos, Vlado Mikėno, Vinco Grybo, Antano Mončio, Stanislovo Kuzmos, Ksenijos Jaroševaitės, Vlado Urbanavičiaus, Mindaugo Navako ir kitų – parodoje pristatomi ir šiuolaikinių menininkų darbai, tarp jų – Nerijaus Ermino, Andriaus Ermino, Marijos Šnipaitės, Tauro Kensmino, Mykolo Saukos kūriniai.
Paroda veiks iki 2026 m. gegužės.
Kuratorė
Doc. dr. Jurgita Ludavičienė
Architektės
Doc. Aušra Siaurusaitytė Nekrošienė, Agnė Makariūnaitė (UAB „Vilprojektas“)
Grafikos dizainerė
Daiva Sakalauskienė
