Mūsų svetainėje naudojami slapukai, kad užtikrintume jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su "Tartle" slapukų politika. Daugiau informacijos

Vilnius amžinai. Dailės kūrinių ir vadovų po miestą dialogas

Gegužės 25 d. atidaryta penktoji Lietuvos meno pažinimo centro TARTLE paroda, parengta bendradarbiaujant su YIVO žydų mokslinių tyrimų institutu Niujorke ir yra skirta Vilniaus miesto 700 metų jubiliejui.

TARTLE centre surinkta gausi meno kūrinių Vilniaus motyvais kolekcija ir literatūros apie miestą bei istorinių vadovų rinkinys. Šias dvi kolekcijas pristato paroda „Vilnius amžinai. Dailės kūrinių ir vadovų po miestą dialogas“. Vilniaus tema buvo populiari visais laikais, vadovai leisti pakartotinai, vaizdai tiražuoti grafikos ar poligrafijos būdu. Ekspozicijoje pateikti 26 vadovai, parašyti tokių iškilių autorių, kaip Adomas Honoris Kirkoras, Vladislovas Zahorskis, Julijus Klosas, Zalmenas Šykas ar Mikalojus Vorobjovas. Chronologiškai suskirstyta ekspozicija atspindi Vilniaus kultūrų ir kalbų įvairovę: pradinės salės skirtos XIX a. II pusės lenkiškiems ir rusiškiems vadovams, didžioji salė – XX a. pradžios ir tarpukario lenkiškiems bei vokiškiems gidams, likusi ekspozicijos dalis – prieškario ir sovietmečio vadovams jidiš bei lietuvių kalbomis. Greta knygų pateikti vienalaikiai dailės kūriniai: vadovai informavo, kurias vietas mieste būtina aplankyti, dailininkai įamžino jas grafikos cikluose. Objektų repertuaras keliavo iš kūrinių į kūrinius, iš vadovo į vadovą ir taip įtvirtino amžinųjų miesto vertybių registrą. Parodoje eksponuojama daugiau nei 100 grafikos lakštų iš 13 Vilniui skirtų ciklų, atvirukai ir maždaug dvi dešimtys piešinių bei tapybos darbų. Tarp autorių – Mstislavas Dobužinskis, Jurgis Hopenas, Adomas Mendziblockis, Petras Repšys ir kiti.

Pirmieji Vilniaus vadovai pasirodė netrukus po XIX a. 4-ajame dešimtmetyje Europoje pradėtų leisti pirmtakų. Vokiečio Karlo Baedekerio, suformavusio jų turinį ir struktūrą, leidiniai taip išpopuliarėjo, kad vadovams prigijo bendrinis bėdekerių pavadinimas. Jie pateikė geografines, istorines, kultūrines žinias, lankytinų vietų aprašymus ir maršrutus, praktinę informaciją apie transportą, apgyvendinimą, pridėdavo vietos žemėlapį. Šiais principais rėmėsi ir vilnietiškieji vadovai.

TARTLE paroda pirmą sykį visuomenei pristato vadovų po Vilnių istoriją, pirmą kartą rodo dailininkų Bero Zalkindo, Alfredo Hollerio kūrybą, supažindina su tarpukario JAV dailininku Lioneliu Reissu, kurio vilnietiški kūriniai atkeliavo iš YIVO žydų mokslinių tyrimų instituto Niujorke. Parodai eksponatus taip pat skolino Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Tanya Rubinstein-Horowitz ir Laima Laučkaitė.

Parodos kuratorė – Laima Laučkaitė

Parodos architektai – Jurgis Dagelis ir Justinas Dūdėnas

Grafikos dizaineris – Juozapas Švelnys

Gegužės 25 d. atidaryta penktoji Lietuvos meno pažinimo centro TARTLE paroda, parengta bendradarbiaujant su YIVO žydų mokslinių tyrimų institutu Niujorke ir yra skirta Vilniaus miesto 700 metų jubiliejui.

TARTLE centre surinkta gausi meno kūrinių Vilniaus motyvais kolekcija ir literatūros apie miestą bei istorinių vadovų rinkinys. Šias dvi kolekcijas pristato paroda „Vilnius amžinai. Dailės kūrinių ir vadovų po miestą dialogas“. Vilniaus tema buvo populiari visais laikais, vadovai leisti pakartotinai, vaizdai tiražuoti grafikos ar poligrafijos būdu. Ekspozicijoje pateikti 26 vadovai, parašyti tokių iškilių autorių, kaip Adomas Honoris Kirkoras, Vladislovas Zahorskis, Julijus Klosas, Zalmenas Šykas ar Mikalojus Vorobjovas. Chronologiškai suskirstyta ekspozicija atspindi Vilniaus kultūrų ir kalbų įvairovę: pradinės salės skirtos XIX a. II pusės lenkiškiems ir rusiškiems vadovams, didžioji salė – XX a. pradžios ir tarpukario lenkiškiems bei vokiškiems gidams, likusi ekspozicijos dalis – prieškario ir sovietmečio vadovams jidiš bei lietuvių kalbomis. Greta knygų pateikti vienalaikiai dailės kūriniai: vadovai informavo, kurias vietas mieste būtina aplankyti, dailininkai įamžino jas grafikos cikluose. Objektų repertuaras keliavo iš kūrinių į kūrinius, iš vadovo į vadovą ir taip įtvirtino amžinųjų miesto vertybių registrą. Parodoje eksponuojama daugiau nei 100 grafikos lakštų iš 13 Vilniui skirtų ciklų, atvirukai ir maždaug dvi dešimtys piešinių bei tapybos darbų. Tarp autorių – Mstislavas Dobužinskis, Jurgis Hopenas, Adomas Mendziblockis, Petras Repšys ir kiti.

Pirmieji Vilniaus vadovai pasirodė netrukus po XIX a. 4-ajame dešimtmetyje Europoje pradėtų leisti pirmtakų. Vokiečio Karlo Baedekerio, suformavusio jų turinį ir struktūrą, leidiniai taip išpopuliarėjo, kad vadovams prigijo bendrinis bėdekerių pavadinimas. Jie pateikė geografines, istorines, kultūrines žinias, lankytinų vietų aprašymus ir maršrutus, praktinę informaciją apie transportą, apgyvendinimą, pridėdavo vietos žemėlapį. Šiais principais rėmėsi ir vilnietiškieji vadovai.

TARTLE paroda pirmą sykį visuomenei pristato vadovų po Vilnių istoriją, pirmą kartą rodo dailininkų Bero Zalkindo, Alfredo Hollerio kūrybą, supažindina su tarpukario JAV dailininku Lioneliu Reissu, kurio vilnietiški kūriniai atkeliavo iš YIVO žydų mokslinių tyrimų instituto Niujorke. Parodai eksponatus taip pat skolino Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Tanya Rubinstein-Horowitz ir Laima Laučkaitė.

Parodos kuratorė – Laima Laučkaitė

Parodos architektai – Jurgis Dagelis ir Justinas Dūdėnas

Grafikos dizaineris – Juozapas Švelnys