Vyro galva

Tarpukario Lietuvos skulptorių gretose savitu braižu neabejotinai išsiskyrė ir Matas Menčinskas (1897–1942). Į Kauno meno mokyklą jis įstojo 1922 m., kai dar nebuvo įsteigta Skulptūros studija, tad netrukus mokslų ėmė dairytis svetur – Barselonoje, Madride ir galiausiai Buenos Airėse. Čia M. Menčinskas susižavėjo mordvių kilmės skulptoriaus Stepano Erzia kūryba, tiesiogiai paveikusia ir lietuvio stilių, net medžiagų, pavyzdžiui, kvebracho, pasirinkimą. Jis ėmė iš medžio skobti simbolinio turinio skulptūras, dažniausiai galvas ir jų kompozicijas. Dėl finansinių nepriteklių ir pablogėjusios sveikatos 1934 m. M. Menčinskas grįžo į Lietuvą. Ketvirtojo dešimtmečio lietuviškoje skulptūroje dominavo molis, gipsas ir bronza, todėl originalūs jo medžio darbai išsiskyrė technine meistryste ir vietiniams skulptoriams nebūdinga ekspresija. Taip pat skulptorius kūrė neoklasicistinių formų figūras, aukštos kokybės saloninio tipo gipso kompozicijas, paveiktas art deco.

Teksto autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas KAUNAS–VILNIUS / 1918–1945 (2021). Sudarytojos ir tekstų autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė
Parodos: „Žvilgsnis į Lietuvos dailės istoriją nuo Užupio“, 2018 m. rugpjūčio 30 d. – 2019 m. birželio 1 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorė Giedrė Jankevičiūtė.

Tarpukario Lietuvos skulptorių gretose savitu braižu neabejotinai išsiskyrė ir Matas Menčinskas (1897–1942). Į Kauno meno mokyklą jis įstojo 1922 m., kai dar nebuvo įsteigta Skulptūros studija, tad netrukus mokslų ėmė dairytis svetur – Barselonoje, Madride ir galiausiai Buenos Airėse. Čia M. Menčinskas susižavėjo mordvių kilmės skulptoriaus Stepano Erzia kūryba, tiesiogiai paveikusia ir lietuvio stilių, net medžiagų, pavyzdžiui, kvebracho, pasirinkimą. Jis ėmė iš medžio skobti simbolinio turinio skulptūras, dažniausiai galvas ir jų kompozicijas. Dėl finansinių nepriteklių ir pablogėjusios sveikatos 1934 m. M. Menčinskas grįžo į Lietuvą. Ketvirtojo dešimtmečio lietuviškoje skulptūroje dominavo molis, gipsas ir bronza, todėl originalūs jo medžio darbai išsiskyrė technine meistryste ir vietiniams skulptoriams nebūdinga ekspresija. Taip pat skulptorius kūrė neoklasicistinių formų figūras, aukštos kokybės saloninio tipo gipso kompozicijas, paveiktas art deco.

Teksto autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas KAUNAS–VILNIUS / 1918–1945 (2021). Sudarytojos ir tekstų autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė
Parodos: „Žvilgsnis į Lietuvos dailės istoriją nuo Užupio“, 2018 m. rugpjūčio 30 d. – 2019 m. birželio 1 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorė Giedrė Jankevičiūtė.