Galva

Tarpukario Lietuvos skulptorių gretose savitu braižu neabejotinai išsiskyrė ir Matas Menčinskas (1897–1942). Į Kauno meno mokyklą jis įstojo 1922 m., kai dar nebuvo įsteigta Skulptūros studija, tad netrukus mokslų ėmė dairytis svetur – Barselonoje, Madride ir galiausiai Buenos Airėse. Čia M. Menčinskas susižavėjo mordvių kilmės skulptoriaus Stepano Erzia kūryba, tiesiogiai paveikusia ir lietuvio stilių, net medžiagų, pavyzdžiui, kvebracho, pasirinkimą. Jis ėmė iš medžio skobti simbolinio turinio skulptūras, dažniausiai galvas ir jų kompozicijas. Dėl finansinių nepriteklių ir pablogėjusios sveikatos 1934 m. M. Menčinskas grįžo į Lietuvą. Ketvirtojo dešimtmečio lietuviškoje skulptūroje dominavo molis, gipsas ir bronza, todėl originalūs jo medžio darbai išsiskyrė technine meistryste ir vietiniams skulptoriams nebūdinga ekspresija. Taip pat skulptorius kūrė neoklasicistinių formų figūras, aukštos kokybės saloninio tipo gipso kompozicijas, paveiktas art deco.

Teksto autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė

Lietuvos dailės istorijai Matas Menčinskas (1897–1942) svarbus kaip vienas iš nedaugelio tarpukariu kūrusių skulptorių. Menininkas gimė neturtingų valstiečių šeimoje Ostampo kaime, tuometinės carinės Rusijos imperijos Suvalkų gubernijoje. Iš pradžių mokęsis staliaus amato, dirbęs Lenkijos ir Lietuvos bažnytinės dailės dirbtuvėse, 1922 m. pradėjo studijas besikuriančioje Kauno meno mokykloje ir netrukus ėmė svajoti apie geresnes galimybes. Negavęs valstybės stipendijos tobulintis Paryžiuje, dėl biurokratinio nelankstumo nepriimtas studijuoti Čikagos dailės mokykloje (Chicago Academy of Fine Arts), jaunuolis nenuleido rankų kaip kai kurie jo amžininkai ir toliau kryptingai gilino profesinius įgūdžius. 1927 m. Menčinskas išvyko į Buenos Aires ir ten susiformavo kaip profesionalus skulptorius. Taip jis galiausiai išsiveržė iš tuo metu vis dar tvirtai susisluoksniavusios visuomenės ir įgyvendino savarankišką, nuo kilmės ir tėvų valios nepriklausomą gyvenimo planą. Iš Pietų Amerikos paatogrąžio juostoje augančio kebrãčo (isp. quebracho) medžio sukurta elegantiška moters Galva – sėkmingo profesionalėjimo kelio rezultatas ir, neabejotinai, pasigėrėjimo manualine meistryste vertas meno kūrinys.

Teksto autorė Laura Petrauskaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas KAUNAS–VILNIUS / 1918–1945 (2021). Sudarytojos ir tekstų autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė, MEDŽIAGINIS MENAS (2024). Sudarytoja ir tekstų autorė Jurgita Ludavičienė, MIGRUOJANTYS MENININKAI (2025). Sudarytoja ir tekstų autorė Laura Petrauskaitė
Parodos: „1918-1945 / Kaunas-Vilnius“, 2020 rugpjūčio 27 d. – 2021 rugpjūčio 21 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė; „Išmanymo šešėlyje“, 2025 birželio 5 – 2026 gegužės 1 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorė Jurgita Ludavičienė.

Tarpukario Lietuvos skulptorių gretose savitu braižu neabejotinai išsiskyrė ir Matas Menčinskas (1897–1942). Į Kauno meno mokyklą jis įstojo 1922 m., kai dar nebuvo įsteigta Skulptūros studija, tad netrukus mokslų ėmė dairytis svetur – Barselonoje, Madride ir galiausiai Buenos Airėse. Čia M. Menčinskas susižavėjo mordvių kilmės skulptoriaus Stepano Erzia kūryba, tiesiogiai paveikusia ir lietuvio stilių, net medžiagų, pavyzdžiui, kvebracho, pasirinkimą. Jis ėmė iš medžio skobti simbolinio turinio skulptūras, dažniausiai galvas ir jų kompozicijas. Dėl finansinių nepriteklių ir pablogėjusios sveikatos 1934 m. M. Menčinskas grįžo į Lietuvą. Ketvirtojo dešimtmečio lietuviškoje skulptūroje dominavo molis, gipsas ir bronza, todėl originalūs jo medžio darbai išsiskyrė technine meistryste ir vietiniams skulptoriams nebūdinga ekspresija. Taip pat skulptorius kūrė neoklasicistinių formų figūras, aukštos kokybės saloninio tipo gipso kompozicijas, paveiktas art deco.

Teksto autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė

Lietuvos dailės istorijai Matas Menčinskas (1897–1942) svarbus kaip vienas iš nedaugelio tarpukariu kūrusių skulptorių. Menininkas gimė neturtingų valstiečių šeimoje Ostampo kaime, tuometinės carinės Rusijos imperijos Suvalkų gubernijoje. Iš pradžių mokęsis staliaus amato, dirbęs Lenkijos ir Lietuvos bažnytinės dailės dirbtuvėse, 1922 m. pradėjo studijas besikuriančioje Kauno meno mokykloje ir netrukus ėmė svajoti apie geresnes galimybes. Negavęs valstybės stipendijos tobulintis Paryžiuje, dėl biurokratinio nelankstumo nepriimtas studijuoti Čikagos dailės mokykloje (Chicago Academy of Fine Arts), jaunuolis nenuleido rankų kaip kai kurie jo amžininkai ir toliau kryptingai gilino profesinius įgūdžius. 1927 m. Menčinskas išvyko į Buenos Aires ir ten susiformavo kaip profesionalus skulptorius. Taip jis galiausiai išsiveržė iš tuo metu vis dar tvirtai susisluoksniavusios visuomenės ir įgyvendino savarankišką, nuo kilmės ir tėvų valios nepriklausomą gyvenimo planą. Iš Pietų Amerikos paatogrąžio juostoje augančio kebrãčo (isp. quebracho) medžio sukurta elegantiška moters Galva – sėkmingo profesionalėjimo kelio rezultatas ir, neabejotinai, pasigėrėjimo manualine meistryste vertas meno kūrinys.

Teksto autorė Laura Petrauskaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas KAUNAS–VILNIUS / 1918–1945 (2021). Sudarytojos ir tekstų autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė, MEDŽIAGINIS MENAS (2024). Sudarytoja ir tekstų autorė Jurgita Ludavičienė, MIGRUOJANTYS MENININKAI (2025). Sudarytoja ir tekstų autorė Laura Petrauskaitė
Parodos: „1918-1945 / Kaunas-Vilnius“, 2020 rugpjūčio 27 d. – 2021 rugpjūčio 21 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė; „Išmanymo šešėlyje“, 2025 birželio 5 – 2026 gegužės 1 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorė Jurgita Ludavičienė.