Motinystė

Į Lietuvos dailės istorijos kanoną Matas Mečislovas Menčinskas (1897–1942) įėjo kaip medžio skulptorius, bene vienintelis kūręs ekspresionizmo stilistika. Šiandien Menčinskas aktualus tuo, kad, priklausydamas neoklasicistų kartai, dirbo visai kitokiu stiliumi, plėtojo aukštos kokybės saloninį modernizmą. Gyvendamas Argentinoje, skulptorius dalyvavo parodose, visgi bent kiek didesnio kūrybinio pripažinimo nesulaukė ir pragyventi iš kūrybos negalėjo; 1934 m. skurstantis dailininkas buvo nemokamai pargabentas į gimtinę. Didžiausiu tuometinio jo pripažinimo ženklu galima įvardinti tai, kad 1932 m. skulptūros „Filosofas“ ir „Motinystė“ tapo reprezentacinėmis Argentinos lietuvių bendruomenės dovanomis aukščiausiems Lietuvos pareigūnams. Lietuvių kolonijos kapelionas Juozas Janilionis jas atvežė į Lietuvą ir įteikė prezidentui Antanui Smetonai bei premjerui Juozui Tūbeliui. Intymų motinos ir vaiko ryšį perteikiantis darbas, kuriame galima įžvelgti Auguste’o Rodino įtaką, veikiausiai puošė vieną iš premjero Juozo Tūbelio kabinetų.*

Teksto autorė Jurgita Ludavičienė

* Laura Petrauskaitė. Matas Menčinskas ir jo amžininkai: menininkų migracijos reikšmė 20 a. pirmos pusės Lietuvos dailės modernizacijai. Vilnius, 2019, p. 170.

 

Bibl.: Laura Petrauskaitė, „Perrašant tarpukario Lietuvos dailininkų biografijas: Skulptorius Matas Menčinskas“, in: Naujasis Židinys-Aidai, 2014, NR. 5, p. 28-35.

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas MEDŽIAGINIS MENAS. Sudarytoja ir tekstų autorė Jurgita Ludavičienė

Į Lietuvos dailės istorijos kanoną Matas Mečislovas Menčinskas (1897–1942) įėjo kaip medžio skulptorius, bene vienintelis kūręs ekspresionizmo stilistika. Šiandien Menčinskas aktualus tuo, kad, priklausydamas neoklasicistų kartai, dirbo visai kitokiu stiliumi, plėtojo aukštos kokybės saloninį modernizmą. Gyvendamas Argentinoje, skulptorius dalyvavo parodose, visgi bent kiek didesnio kūrybinio pripažinimo nesulaukė ir pragyventi iš kūrybos negalėjo; 1934 m. skurstantis dailininkas buvo nemokamai pargabentas į gimtinę. Didžiausiu tuometinio jo pripažinimo ženklu galima įvardinti tai, kad 1932 m. skulptūros „Filosofas“ ir „Motinystė“ tapo reprezentacinėmis Argentinos lietuvių bendruomenės dovanomis aukščiausiems Lietuvos pareigūnams. Lietuvių kolonijos kapelionas Juozas Janilionis jas atvežė į Lietuvą ir įteikė prezidentui Antanui Smetonai bei premjerui Juozui Tūbeliui. Intymų motinos ir vaiko ryšį perteikiantis darbas, kuriame galima įžvelgti Auguste’o Rodino įtaką, veikiausiai puošė vieną iš premjero Juozo Tūbelio kabinetų.*

Teksto autorė Jurgita Ludavičienė

* Laura Petrauskaitė. Matas Menčinskas ir jo amžininkai: menininkų migracijos reikšmė 20 a. pirmos pusės Lietuvos dailės modernizacijai. Vilnius, 2019, p. 170.

 

Bibl.: Laura Petrauskaitė, „Perrašant tarpukario Lietuvos dailininkų biografijas: Skulptorius Matas Menčinskas“, in: Naujasis Židinys-Aidai, 2014, NR. 5, p. 28-35.

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas MEDŽIAGINIS MENAS. Sudarytoja ir tekstų autorė Jurgita Ludavičienė