Moters galva

Matas Mečislovas Menčinskas (1897–1942) – Lietuvos skulptūros klasikas ir kartu viena mįslingiausių moderniosios mūsų dailės asmenybių. Lietuva, Lenkija, Italija, Ispanija, Argentina, Urugvajus ir vėl Lietuva – šios jo gyvenimo trajektorijos suformavo savitą braižą. Dauguma kolekcijos skulptūrų priskirtinos argentinietiškajam kūrybos periodui. Atvykęs į Argentiną, 1928 m. Menčinskas įstojo į Valstybinę dailės akademiją (Academia Nacional de Bellas Artes), kur galėjo mokytis iš keleto skulptorių. Didžiausią įtaką jam padarė mordvis skulptorius Stepanas Nefiodovas-Erzia, palaikęs ryšius su Rodino aplinkos menininkais. Erzia nuo 1928 m. ėmė dirbti su vietine medžiaga – kvebrachu. Lietuvis kurį laiką dirbo šio skulptoriaus dirbtuvėje ir, susižavėjęs jo kūryba, nuo klasikinės mokyklos pasuko modernizmo link. Iš Erzios Menčinskas perėmė ir darbo su kvebrachu subtilybes. Iš publikacijų spaudoje žinoma, kad Menčinsko mokytojas pirmiausia vertintas už tai, jog atskleidė naujas vietinės argentinietiškos medžiagos – kvebracho – galimybes*. Erzia ir Menčinskas buvo pirmieji, pademonstravę šios medžiagos grožį, estetines savybes. Kritikai tikėjo, kad ne tiek skulptorius, kiek pati Argentinos gamta šiuo atveju kuria meną. „Moters galva“ taip pat sukurta iš kvebracho, kurio mediena pasižymi išraiškinga tekstūra ir išskirtiniu kietumu, dėl ko kartais net vadinama juoduoju marmuru. Prabangi, po poliravimo ypatingą žvilgesį įgaunanti mediena tobulai tiko rafinuotai art deco estetikai. Stilistiniais bruožais – veido modeliavimu, šukuosenos traktuote – Menčinsko skulptūra siejasi su Erzios 1930 m. sukurtu darbu „Moderniška mergina“ (Chica moderna).

Teksto autorė Jurgita Ludavičienė

* Laura Petrauskaitė. Matas Menčinskas ir jo amžininkai: menininkų migracijos reikšmė 20 a. pirmos pusės Lietuvos dailės modernizacijai. Vilnius, 2019, p. 145.

 

Tarpukario Lietuvos skulptorių gretose savitu braižu neabejotinai išsiskyrė ir Matas Menčinskas (1897–1942). Į Kauno meno mokyklą jis įstojo 1922 m., kai dar nebuvo įsteigta Skulptūros studija, tad netrukus mokslų ėmė dairytis svetur – Barselonoje, Madride ir galiausiai Buenos Airėse. Čia M. Menčinskas susižavėjo mordvių kilmės skulptoriaus Stepano Erzia kūryba, tiesiogiai paveikusia ir lietuvio stilių, net medžiagų, pavyzdžiui, kvebracho, pasirinkimą. Jis ėmė iš medžio skobti simbolinio turinio skulptūras, dažniausiai galvas ir jų kompozicijas. Dėl finansinių nepriteklių ir pablogėjusios sveikatos 1934 m. M. Menčinskas grįžo į Lietuvą. Ketvirtojo dešimtmečio lietuviškoje skulptūroje dominavo molis, gipsas ir bronza, todėl originalūs jo medžio darbai išsiskyrė technine meistryste ir vietiniams skulptoriams nebūdinga ekspresija. Taip pat skulptorius kūrė neoklasicistinių formų figūras, aukštos kokybės saloninio tipo gipso kompozicijas, paveiktas art deco.

Teksto autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas KAUNAS–VILNIUS / 1918–1945 (2021). Sudarytojos ir tekstų autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė, MEDŽIAGINIS MENAS. Sudarytoja ir tekstų autorė Jurgita Ludavičienė
Parodos: „Žvilgsnis į Lietuvos dailės istoriją nuo Užupio“, 2018 m. rugpjūčio 30 d. – 2019 m. birželio 1 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorė Giedrė Jankevičiūtė.

Matas Mečislovas Menčinskas (1897–1942) – Lietuvos skulptūros klasikas ir kartu viena mįslingiausių moderniosios mūsų dailės asmenybių. Lietuva, Lenkija, Italija, Ispanija, Argentina, Urugvajus ir vėl Lietuva – šios jo gyvenimo trajektorijos suformavo savitą braižą. Dauguma kolekcijos skulptūrų priskirtinos argentinietiškajam kūrybos periodui. Atvykęs į Argentiną, 1928 m. Menčinskas įstojo į Valstybinę dailės akademiją (Academia Nacional de Bellas Artes), kur galėjo mokytis iš keleto skulptorių. Didžiausią įtaką jam padarė mordvis skulptorius Stepanas Nefiodovas-Erzia, palaikęs ryšius su Rodino aplinkos menininkais. Erzia nuo 1928 m. ėmė dirbti su vietine medžiaga – kvebrachu. Lietuvis kurį laiką dirbo šio skulptoriaus dirbtuvėje ir, susižavėjęs jo kūryba, nuo klasikinės mokyklos pasuko modernizmo link. Iš Erzios Menčinskas perėmė ir darbo su kvebrachu subtilybes. Iš publikacijų spaudoje žinoma, kad Menčinsko mokytojas pirmiausia vertintas už tai, jog atskleidė naujas vietinės argentinietiškos medžiagos – kvebracho – galimybes*. Erzia ir Menčinskas buvo pirmieji, pademonstravę šios medžiagos grožį, estetines savybes. Kritikai tikėjo, kad ne tiek skulptorius, kiek pati Argentinos gamta šiuo atveju kuria meną. „Moters galva“ taip pat sukurta iš kvebracho, kurio mediena pasižymi išraiškinga tekstūra ir išskirtiniu kietumu, dėl ko kartais net vadinama juoduoju marmuru. Prabangi, po poliravimo ypatingą žvilgesį įgaunanti mediena tobulai tiko rafinuotai art deco estetikai. Stilistiniais bruožais – veido modeliavimu, šukuosenos traktuote – Menčinsko skulptūra siejasi su Erzios 1930 m. sukurtu darbu „Moderniška mergina“ (Chica moderna).

Teksto autorė Jurgita Ludavičienė

* Laura Petrauskaitė. Matas Menčinskas ir jo amžininkai: menininkų migracijos reikšmė 20 a. pirmos pusės Lietuvos dailės modernizacijai. Vilnius, 2019, p. 145.

 

Tarpukario Lietuvos skulptorių gretose savitu braižu neabejotinai išsiskyrė ir Matas Menčinskas (1897–1942). Į Kauno meno mokyklą jis įstojo 1922 m., kai dar nebuvo įsteigta Skulptūros studija, tad netrukus mokslų ėmė dairytis svetur – Barselonoje, Madride ir galiausiai Buenos Airėse. Čia M. Menčinskas susižavėjo mordvių kilmės skulptoriaus Stepano Erzia kūryba, tiesiogiai paveikusia ir lietuvio stilių, net medžiagų, pavyzdžiui, kvebracho, pasirinkimą. Jis ėmė iš medžio skobti simbolinio turinio skulptūras, dažniausiai galvas ir jų kompozicijas. Dėl finansinių nepriteklių ir pablogėjusios sveikatos 1934 m. M. Menčinskas grįžo į Lietuvą. Ketvirtojo dešimtmečio lietuviškoje skulptūroje dominavo molis, gipsas ir bronza, todėl originalūs jo medžio darbai išsiskyrė technine meistryste ir vietiniams skulptoriams nebūdinga ekspresija. Taip pat skulptorius kūrė neoklasicistinių formų figūras, aukštos kokybės saloninio tipo gipso kompozicijas, paveiktas art deco.

Teksto autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas KAUNAS–VILNIUS / 1918–1945 (2021). Sudarytojos ir tekstų autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė, MEDŽIAGINIS MENAS. Sudarytoja ir tekstų autorė Jurgita Ludavičienė
Parodos: „Žvilgsnis į Lietuvos dailės istoriją nuo Užupio“, 2018 m. rugpjūčio 30 d. – 2019 m. birželio 1 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorė Giedrė Jankevičiūtė.