Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčia Lukiškėse
Autorius: |
Nežinomas autorius |
Sukūrimo metai: | XX a. pr. |
Medžiaga: | popierius |
Technika: | plieno raižinys |
Išmatavimai: | 10.50 × 14 cm |
Signatūra: | įrašas: Kościół na Łukiszkach. |
XX a. pradžioje Lukiškės buvo žalias Vilniaus priemiestis Neries upės pakrantėje, aplink plytėjo sodai, daržai. Pagrindinis katalikiškas Lukiškių akcentas – galinga dvibokštė barokinė Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia, Dominikonų ordino pastatyta XVII a. pab.–XVIII a. pr. Nežinomo dailininko raižinyje bažnyčia vaizduojama nuo Lukiškių turgaus pusės, erdviame gamtos peizaže. Ji apsupta medžių, aplink nėra jokių statinių, net Dominikonų vienuolyno su seniausia miesto ligonine prie bažnyčios. Raižinys išspausdintas Krokuvoje 1911 m. išleistos Alojzo Fridricho knygos „Historye cudownych obrazów Najświętsziej Maryi Panny w Polsce“ („Stebuklingi Švč. Mergelės Marijos atvaizdai Lenkijoje“) ketvirtame tome, kuriame pristatyti Vilniaus bažnyčių paveikslai. Į Lukiškių bažnyčią maldininkų minias sutraukdavo stebuklais garsėjusi Švč. Dievo Motinos ikona. Kai 2008–2012 m. paveikslas buvo restauruotas, nuimti vėlesnių užtapymų sluoksniai, paaiškėjo, kad Lukiškių bažnyčios ikona yra seniausias Lietuvoje molbertinės tapybos kūrinys, Rusijos meistrų sukurtas XV a. pab.–XVI a. pr. pagal Bizantijos tapybos tradicijas (žr.: Tojana Račiūnaitė, Lukiškių Dievo Motinos ikonos atodanga: restauravimas, ikonografija ir kilmės klausimas, Acta Academiae Artium Vilnensis, t. 68, 2013, p. 65–94).
Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas VILNIUS. TOPOPHILIA I (2014). Sudarytoja ir tekstų autorė Laima LaučkaitėParodos: „Vilnius. Topophilia. Vilniaus vaizdai iš advokatų kontoros "Ellex Valiunas" kolekcijos“, 2017 spalio 5 d. – lapkričio 26 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius (kuratorė Laima Laučkaitė)