Lietuvos valstiečių išlaisvinimas

Raižinys pagal Augusto OKLERO eskizą.

Raižinys, išspausdintas iliustruotame Paryžiaus savaitraštyje „L’Illustration, Journal universel“ 1859 m. (Nr. 858, p. 109), atspindi tuometinės Prancūzijos susidomėjimą įvykiais Rusijos imperijos užimtoje Lietuvoje. 1857 m. vadinamosiose Vakarų gubernijose pradėję veikti komitetai parengė siūlymus dėl valstiečių išlaisvinimo. Tų metų pabaigoje viešai buvo paskelbtas caro nutarimas apie rengiamą baudžiavos panaikinimo reformą – buvę baudžiauninkai turėjo gauti teisę iš dvarų išsipirkti žemės. Kaimo ir dvaro santykiams Lietuvoje nutarimas turėjo nevienareikšmių pasekmių. Dėl galimybės gauti žemės laisvieji žmonės stengėsi pakeisti socialinį statusą – tapti baudžiauninkais. O kai kurie dvarininkai, ypač turėję daug baudžiauninkų, dalį jų skubėjo įrašyti į miestiečius ar valstybinius valstiečius, kad sumažėtų pretendentų į žemę skaičius. Vis dėlto Paryžiaus spaudoje tokie išankstiniai valstiečių išlaisvinimo aktai buvo priimti idealistiškiau, kaip lygybės ir brolybės idėjų įgyvendinimas. Šiuos įvykius iliustruojančiame raižinyje kaip tik ir įamžintas konkrečiai nenurodyto dvaro valstiečių atleidimo iš baudžiavos momentas.

Piešinį raižiniui parengė prancūzų dailininkas Augustas OKleras. Nors šis piešėjas gausiai kūrė iliustracijų eskizus tuometinei Paryžiaus spaudai, apie jį patį informacijos turime labai nedaug. Žinome, kad, kaip specialus leidinio „L’Illustration“ korespondentas, jis keletą metų (apie 1857–1863) į Prancūziją siuntė informaciją apie įvykius Lenkijoje ir Lietuvoje, o savo eskizus neretai pasirašydavo M. Carauli slapyvardžiu.

Teksto autorė Rūta Janonienė

Raižinys pagal Augusto OKLERO eskizą.

Raižinys, išspausdintas iliustruotame Paryžiaus savaitraštyje „L’Illustration, Journal universel“ 1859 m. (Nr. 858, p. 109), atspindi tuometinės Prancūzijos susidomėjimą įvykiais Rusijos imperijos užimtoje Lietuvoje. 1857 m. vadinamosiose Vakarų gubernijose pradėję veikti komitetai parengė siūlymus dėl valstiečių išlaisvinimo. Tų metų pabaigoje viešai buvo paskelbtas caro nutarimas apie rengiamą baudžiavos panaikinimo reformą – buvę baudžiauninkai turėjo gauti teisę iš dvarų išsipirkti žemės. Kaimo ir dvaro santykiams Lietuvoje nutarimas turėjo nevienareikšmių pasekmių. Dėl galimybės gauti žemės laisvieji žmonės stengėsi pakeisti socialinį statusą – tapti baudžiauninkais. O kai kurie dvarininkai, ypač turėję daug baudžiauninkų, dalį jų skubėjo įrašyti į miestiečius ar valstybinius valstiečius, kad sumažėtų pretendentų į žemę skaičius. Vis dėlto Paryžiaus spaudoje tokie išankstiniai valstiečių išlaisvinimo aktai buvo priimti idealistiškiau, kaip lygybės ir brolybės idėjų įgyvendinimas. Šiuos įvykius iliustruojančiame raižinyje kaip tik ir įamžintas konkrečiai nenurodyto dvaro valstiečių atleidimo iš baudžiavos momentas.

Piešinį raižiniui parengė prancūzų dailininkas Augustas OKleras. Nors šis piešėjas gausiai kūrė iliustracijų eskizus tuometinei Paryžiaus spaudai, apie jį patį informacijos turime labai nedaug. Žinome, kad, kaip specialus leidinio „L’Illustration“ korespondentas, jis keletą metų (apie 1857–1863) į Prancūziją siuntė informaciją apie įvykius Lenkijoje ir Lietuvoje, o savo eskizus neretai pasirašydavo M. Carauli slapyvardžiu.

Teksto autorė Rūta Janonienė