Šv. Onos bažnyčia Vilniuje

Juozapas Ignacas Kraševskis „Vilnius nuo jo pradžios iki 1750 metų“, II t., 1840.

Pirmasis J. I. Kraševskio Vilniaus miesto istorijos tomas skirtas valdovų istorijai, antrasis – dvasiniam Vilniaus gyvenimui – Bažnyčiai: pradedant katedra ir baigiant vienuolių ordinų (pranciškonų, dominikonų, bernardinų, karmelitų, jėzuitų, pijorų, trinitorių) bažnyčiomis, jų kronikomis bei pastatais. Iliustracijos pateikia kelis iškiliausius katalikų architektūros paminklus. Gražiausiems pavyzdžiams J. I. Kraševskis priskyrė katedrą, Šv. Onos bažnyčią bei Šv. Petro ir Povilo bažnyčios interjero dekorą. Šiame tome rasime ir M. Balinskio „Vilniaus miesto istorijoje“ pristatytą Šv. Mikalojaus bažnyčią, tačiau J. I. Kraševskis neigia ją esant seniausia miesto bažnyčia ir klaidą aiškina sumaišius su to paties pavadinimo stačiatikių cerkve.

Juozapas Ignacas Kraševskis „Vilnius nuo jo pradžios iki 1750 metų“, II t., 1840.

Pirmasis J. I. Kraševskio Vilniaus miesto istorijos tomas skirtas valdovų istorijai, antrasis – dvasiniam Vilniaus gyvenimui – Bažnyčiai: pradedant katedra ir baigiant vienuolių ordinų (pranciškonų, dominikonų, bernardinų, karmelitų, jėzuitų, pijorų, trinitorių) bažnyčiomis, jų kronikomis bei pastatais. Iliustracijos pateikia kelis iškiliausius katalikų architektūros paminklus. Gražiausiems pavyzdžiams J. I. Kraševskis priskyrė katedrą, Šv. Onos bažnyčią bei Šv. Petro ir Povilo bažnyčios interjero dekorą. Šiame tome rasime ir M. Balinskio „Vilniaus miesto istorijoje“ pristatytą Šv. Mikalojaus bažnyčią, tačiau J. I. Kraševskis neigia ją esant seniausia miesto bažnyčia ir klaidą aiškina sumaišius su to paties pavadinimo stačiatikių cerkve.