Antakalnis

Litografijoje perteiktas vaizdas į antakalnio gatvę ir to paties pavadinimo priemiestį nuo Vilnios žiočių. Šioje vietoje per upę veda 1832 m. pastatytas medinis tiltas, pavadintas Michailo vardu (Michailovskij most), su keturiais obeliskais kampuose. Už jo – XIX a. pradžioje Jonui Chodasevičiui priklausiusio dvarelio pastatai, imperinės valdžios nusavinti ir paversti kareivinėmis, vėliau – politinių kalinių kalėjimu. Dabar juose įsikūręs Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys Buvusi areštinė. Šie objektai, kaip ir tolumoje matomi Sluškų rūmai, buvo perduoti karinėms Rusijos imperijos žinyboms, kurios čia ir įsikūrė. Pagal Rusijos imperijos karinių teritorijų tvarkymo taisykles buvo keičiamas užstatymas, nukasami šlaitai, tiesiama plati gatvė į Antakalnį. Visa tai gerokai pakeitė šios miesto dalies vaizdą.

Teksto autorė Diana Streikuvienė. Šaltinis: „XIX a. Lietuvos dailės paraštėse: nepastebėta miesto kasdiena“, sudarytoja Diana Streikuvienė, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2026, p. 387.

Litografijoje perteiktas vaizdas į antakalnio gatvę ir to paties pavadinimo priemiestį nuo Vilnios žiočių. Šioje vietoje per upę veda 1832 m. pastatytas medinis tiltas, pavadintas Michailo vardu (Michailovskij most), su keturiais obeliskais kampuose. Už jo – XIX a. pradžioje Jonui Chodasevičiui priklausiusio dvarelio pastatai, imperinės valdžios nusavinti ir paversti kareivinėmis, vėliau – politinių kalinių kalėjimu. Dabar juose įsikūręs Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys Buvusi areštinė. Šie objektai, kaip ir tolumoje matomi Sluškų rūmai, buvo perduoti karinėms Rusijos imperijos žinyboms, kurios čia ir įsikūrė. Pagal Rusijos imperijos karinių teritorijų tvarkymo taisykles buvo keičiamas užstatymas, nukasami šlaitai, tiesiama plati gatvė į Antakalnį. Visa tai gerokai pakeitė šios miesto dalies vaizdą.

Teksto autorė Diana Streikuvienė. Šaltinis: „XIX a. Lietuvos dailės paraštėse: nepastebėta miesto kasdiena“, sudarytoja Diana Streikuvienė, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2026, p. 387.