KRASZEWSKI JÓZEF IGNACY, WILNO OD POCZĄTKÓW JEGO DO ROKU 1750, T. 1–4, WILNO, 1840–1842.
Su vengrų kilmės didiko ir karvedžio Kasparo Bekešo (1520–1579) vardu siejasi ne tik Stepono Batoro valdymo laikotarpio istoriniai įvykiai Abiejų Tautų Respublikoje, bet ir Vilniaus kraštovaizdis – Bekešo vardu iki šiol vadinama viena iš kalvų, stūksančių šalia Vilnios, greta Trijų Kryžių kalno. Ant šios kalvos jis buvo palaidotas, čia būta ir jo atminimui skirto paminklo – aštuonkampio bokšto, pastatydinto Stepono Batoro rūpesčiu. 1838 m. Vilniai paplovus kalną, bokšto dalis nuvirto, jo griuvėsiuose rasta, kaip manyta, K. Bekešo kepurė ir kaukolė, kurias priglaudė Vilniaus garnizono kapitonas Jonas Juchnevičius (vėliau jo našlė šias relikvijas perdavė Eustachijui Tiškevičiui, Vilniaus senienų muziejaus įkūrėjui). Šie radiniai atgaivino prisiminimus apie vengrų karvedį Vilniuje. Juozapo Ozemblovskio (1805–1878) litografija sukurta kaip iliustracija 1841 m. išleistos Juozapo Ignaco Kraševskio knygos „Vilnius nuo įkūrimo iki 1750 metų“ III tomui (p. 351). Kaip liudija įrašas po raižiniu, dailininkas žymiojo karvedžio atvaizdą perpiešė iš tapyto portreto, tuo metu buvusio grafo Valavičiaus rinkiniuose. Šiuo metu litografijos pirmavaizdžiu buvęs K. Bekešo portretas, sukurtas apie 1730 m. ir priskiriamas prancūzų dailininko Aleksio Grimo (1678–1733) teptukui, saugomas Elblingo muziejuje Lenkijoje. Palyginus atvaizdus matyti, kad litografijoje portretas apsuktas veidrodiniu būdu, bet charakteringi veido bruožai ir aprangos elementai perteikti gana tiksliai.
Teksto autorė Rūta Janonienė
Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas
RES PUBLICA (2018). Sudarytoja ir tekstų autorė Rūta Janonienė
