Susitikimas

Kompozicija Susitikimas – vieno iš ankstyviausių kubizmo stiliaus kūrinių replika. Pasak dailininko, su kubizmu ir jo „tėvu“ Picasso jį supažindino bičiulis meksikiečių dailininkas Diego Rivera 1913 m. pradžioje. Taigi Susitikimas – išskirtinės reikšmės kūrinys Lipšico kūrybinėje biografijoje. Tai patvirtina ne tik antroje gyvenimo pusėje dailininko sukurtos skulptūros kartotės, bet ir viena pirmųjų monografijų apie Lipšicą. Ši 1961 m. išleista Irene Patai knyga vadinasi: Encounters. The Life of Jacques Lipchitz– Susitikimai. Jacques’o Lipchitzo gyvenimas. Ant jos viršelio aplanko, žinoma, reprodukuota knygai vardą davusi skulptūra.

Skulptūra rodoma LRT laidoje:  Daiktų istorijos (2019.04.13)

Pirmoji laidos „Daiktų istorijos“ tema – Žakas Lipšicas – Druskininkuose gimęs vienas kubizmo pradininkų. Antroji tema – tarpukario šalies ekonomika. Pienas ir iš jo gaminamas sviestas buvo eksportinė prekė. Kaip veikė „Pienocentro“ organizuota sistema? Ved. Saulius Pilinkus.

Dekalogo įsakas ir kūno vaizdavimas. Nuo seno visuomenėje egzistuoja neteisingas požiūris, kad žydų dailėje negalima vaizduoti žmogaus kūno, nes tai draudžia antrasis Dekalogo įsakas: „Nedirbsi sau drožinio nei jokio paveikslo, panašaus į tai, kas yra aukštybėse danguje ir kas yra žemumoje ant žemės, nei į tai, kas yra vandenyse po žeme“ (Iš 20,4). Vis dėlto ilgą laiką buvo pamiršta antroji šio įsako dalis: „Nesilenksi jiems ir negarbinsi“ (Iš 20,5). Taigi, antrasis Dekalogo įsakas nedraudžia vaizduoti kūno – draudžia tik stabmeldystę. Nuo seno sinagogos buvo puošiamos žmonių ir gyvūnų atvaizdais, pasakojančiais šventraščių įvykius. Tik VI a., kai krikščionybė ėmė intensyviai naudoti dailę kaip religijos propagavimo šaltinį, sinagogose vis rečiau imta vaizduoti žmogaus figūrą. Dažniausiai rabinai draudė skulptūrinį atvaizdą, baimindamiesi, kad statula netaptų garbinimo objektu. Tad, nors antrasis Dekalogo įsakas darė įtaką žydų dailei, bet jos plėtros, siužetų ir formų įvairovės nesustabdė.

Įdomu tai, kad dauguma pirmųjų litvakų dailininkų buvo būtent skulptoriai – Markas Antokolskis, Leopoldas (Levas) Bernšteinas-Sinajevas, Žakas Lipšicas, Borisas Šacas, Viljamas Zorachas ir kiti. Šie dailininkai suteikė impulsą žydų dailės raidai ir formavo pirmosios žydų dailininkų kartos estetines pažiūras bei raišką.

Teksto autorė Vilma Gradinskaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas NE VIEN GROŽIS (2012). Sudarytoja ir tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė, LITVAKŲ DAILĖS SAKOS (2023). Sudarytoja ir tekstų autorė Vilma Gradinskaitė
Parodos: „Ne vien grožis: Moters atvaizdas LAWIN kolekcijoje“, 2012 m. spalio 12 – lapkričio 11 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius; „Gyvenimas skulptūroje. Žakui Lipšicui – 125“, 2016 m. liepos 1 – rugsėjo 25 d., Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centras, Vilnius; „Žvilgsnis į Lietuvos dailės istoriją nuo Užupio“, 2018 m. rugpjūčio 30 d. – 2019 m. birželio 1 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorė Giedrė Jankevičiūtė; „Litvakų dailininkai Paryžiuje“, 2023 m. gegužės 25 d. – rugsėjo 29 d., Vytauto Kasiulio dailės muziejus, Vilnius (kuratorė Vilma Gradinskaitė).

Kompozicija Susitikimas – vieno iš ankstyviausių kubizmo stiliaus kūrinių replika. Pasak dailininko, su kubizmu ir jo „tėvu“ Picasso jį supažindino bičiulis meksikiečių dailininkas Diego Rivera 1913 m. pradžioje. Taigi Susitikimas – išskirtinės reikšmės kūrinys Lipšico kūrybinėje biografijoje. Tai patvirtina ne tik antroje gyvenimo pusėje dailininko sukurtos skulptūros kartotės, bet ir viena pirmųjų monografijų apie Lipšicą. Ši 1961 m. išleista Irene Patai knyga vadinasi: Encounters. The Life of Jacques Lipchitz– Susitikimai. Jacques’o Lipchitzo gyvenimas. Ant jos viršelio aplanko, žinoma, reprodukuota knygai vardą davusi skulptūra.

Skulptūra rodoma LRT laidoje:  Daiktų istorijos (2019.04.13)

Pirmoji laidos „Daiktų istorijos“ tema – Žakas Lipšicas – Druskininkuose gimęs vienas kubizmo pradininkų. Antroji tema – tarpukario šalies ekonomika. Pienas ir iš jo gaminamas sviestas buvo eksportinė prekė. Kaip veikė „Pienocentro“ organizuota sistema? Ved. Saulius Pilinkus.

Dekalogo įsakas ir kūno vaizdavimas. Nuo seno visuomenėje egzistuoja neteisingas požiūris, kad žydų dailėje negalima vaizduoti žmogaus kūno, nes tai draudžia antrasis Dekalogo įsakas: „Nedirbsi sau drožinio nei jokio paveikslo, panašaus į tai, kas yra aukštybėse danguje ir kas yra žemumoje ant žemės, nei į tai, kas yra vandenyse po žeme“ (Iš 20,4). Vis dėlto ilgą laiką buvo pamiršta antroji šio įsako dalis: „Nesilenksi jiems ir negarbinsi“ (Iš 20,5). Taigi, antrasis Dekalogo įsakas nedraudžia vaizduoti kūno – draudžia tik stabmeldystę. Nuo seno sinagogos buvo puošiamos žmonių ir gyvūnų atvaizdais, pasakojančiais šventraščių įvykius. Tik VI a., kai krikščionybė ėmė intensyviai naudoti dailę kaip religijos propagavimo šaltinį, sinagogose vis rečiau imta vaizduoti žmogaus figūrą. Dažniausiai rabinai draudė skulptūrinį atvaizdą, baimindamiesi, kad statula netaptų garbinimo objektu. Tad, nors antrasis Dekalogo įsakas darė įtaką žydų dailei, bet jos plėtros, siužetų ir formų įvairovės nesustabdė.

Įdomu tai, kad dauguma pirmųjų litvakų dailininkų buvo būtent skulptoriai – Markas Antokolskis, Leopoldas (Levas) Bernšteinas-Sinajevas, Žakas Lipšicas, Borisas Šacas, Viljamas Zorachas ir kiti. Šie dailininkai suteikė impulsą žydų dailės raidai ir formavo pirmosios žydų dailininkų kartos estetines pažiūras bei raišką.

Teksto autorė Vilma Gradinskaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas NE VIEN GROŽIS (2012). Sudarytoja ir tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė, LITVAKŲ DAILĖS SAKOS (2023). Sudarytoja ir tekstų autorė Vilma Gradinskaitė
Parodos: „Ne vien grožis: Moters atvaizdas LAWIN kolekcijoje“, 2012 m. spalio 12 – lapkričio 11 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius; „Gyvenimas skulptūroje. Žakui Lipšicui – 125“, 2016 m. liepos 1 – rugsėjo 25 d., Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centras, Vilnius; „Žvilgsnis į Lietuvos dailės istoriją nuo Užupio“, 2018 m. rugpjūčio 30 d. – 2019 m. birželio 1 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorė Giedrė Jankevičiūtė; „Litvakų dailininkai Paryžiuje“, 2023 m. gegužės 25 d. – rugsėjo 29 d., Vytauto Kasiulio dailės muziejus, Vilnius (kuratorė Vilma Gradinskaitė).