
Susitikimas
| Autorius: |
Žakas Lipšicas (1891–1973) ![]() |
| Sukūrimo metai: | 1913 metų kompozicijos replika |
| Medžiaga: | bronza |
| Išmatavimai: | 42 × 30 cm |
| Signatūra: | ant vyro figūros šlaunies nugarin. pus.: Lipchitz / 6/9 |
Pasaulinio garso skulptorius Jokūbas Lipšicas (Jacques Lipschitz; 1891–1973) ne vienoje užsienio enciklopedijoje vadinamas lietuviu. Gimęs Druskininkuose, pradėjęs mokytis Balstogėje ir Vilniuje, į modernizmo dailės kūrėjų gretas įsiliejo Paryžiuje, į kurį atvyko 1909 metais. Gyveno Prancūzijoje ir JAV, mirė Kaprio saloje, palaidotas Jeruzalėje. Gimtajame skulptoriaus mieste veikia jo vardo muziejus, tačiau Lietuvos nacionaliniuose dailės rinkiniuose Lipšico darbų nėra.
Kompozicija Susitikimas – vieno iš ankstyviausių kubizmo stiliaus kūrinių replika. Pasak dailininko, su kubizmu ir jo „tėvu“ Picasso jį supažindino bičiulis meksikiečių dailininkas Diego Rivera 1913 m. pradžioje. Taigi Susitikimas – išskirtinės reikšmės kūrinys Lipšico kūrybinėje biografijoje. Tai patvirtina ne tik antroje gyvenimo pusėje dailininko sukurtos skulptūros kartotės, bet ir viena pirmųjų monografijų apie Lipšicą. Ši 1961 m. išleista Irene Patai knyga vadinasi: Encounters. The Life of Jacques Lipchitz– Susitikimai. Jacques’o Lipchitzo gyvenimas. Ant jos viršelio aplanko, žinoma, reprodukuota knygai vardą davusi skulptūra.
Teksto autorė Giedrė Jankevičiūtė.
Dekalogo įsakas ir kūno vaizdavimas. Nuo seno visuomenėje egzistuoja neteisingas požiūris, kad žydų dailėje negalima vaizduoti žmogaus kūno, nes tai draudžia antrasis Dekalogo įsakas: „Nedirbsi sau drožinio nei jokio paveikslo, panašaus į tai, kas yra aukštybėse danguje ir kas yra žemumoje ant žemės, nei į tai, kas yra vandenyse po žeme“ (Iš 20,4). Vis dėlto ilgą laiką buvo pamiršta antroji šio įsako dalis: „Nesilenksi jiems ir negarbinsi“ (Iš 20,5). Taigi, antrasis Dekalogo įsakas nedraudžia vaizduoti kūno – draudžia tik stabmeldystę. Nuo seno sinagogos buvo puošiamos žmonių ir gyvūnų atvaizdais, pasakojančiais šventraščių įvykius. Tik VI a., kai krikščionybė ėmė intensyviai naudoti dailę kaip religijos propagavimo šaltinį, sinagogose vis rečiau imta vaizduoti žmogaus figūrą. Dažniausiai rabinai draudė skulptūrinį atvaizdą, baimindamiesi, kad statula netaptų garbinimo objektu. Tad, nors antrasis Dekalogo įsakas darė įtaką žydų dailei, bet jos plėtros, siužetų ir formų įvairovės nesustabdė.
Įdomu tai, kad dauguma pirmųjų litvakų dailininkų buvo būtent skulptoriai – Markas Antokolskis, Leopoldas (Levas) Bernšteinas-Sinajevas, Žakas Lipšicas, Borisas Šacas, Viljamas Zorachas ir kiti. Šie dailininkai suteikė impulsą žydų dailės raidai ir formavo pirmosios žydų dailininkų kartos estetines pažiūras bei raišką.
Teksto autorė Vilma Gradinskaitė
Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas NE VIEN GROŽIS (2012). Sudarytoja ir tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė, LITVAKŲ DAILĖS SAKOS (2023). Sudarytoja ir tekstų autorė Vilma Gradinskaitė, MEDŽIAGINIS MENAS (2024). Sudarytoja ir tekstų autorė Jurgita LudavičienėParodos: „Ne vien grožis: Moters atvaizdas LAWIN kolekcijoje“, 2012 m. spalio 12 – lapkričio 11 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius; „Gyvenimas skulptūroje. Žakui Lipšicui – 125“, 2016 m. liepos 1 – rugsėjo 25 d., Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centras, Vilnius; „Žvilgsnis į Lietuvos dailės istoriją nuo Užupio“, 2018 m. rugpjūčio 30 d. – 2019 m. birželio 1 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorė Giedrė Jankevičiūtė; „Litvakų dailininkai Paryžiuje“, 2023 m. gegužės 25 d. – rugsėjo 29 d., Vytauto Kasiulio dailės muziejus, Vilnius (kuratorė Vilma Gradinskaitė); „Išmanymo šešėlyje“, 2025 birželio 5 – 2026 gegužės 1 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorė Jurgita Ludavičienė.



