Pusiau gulinti moteris II

Moteris, košeris ir emancipacija. Pirmoji moteris ir pirmoji Adomo žmona buvo Lilit, Dievo sukurta iš Adomo šonkaulio (krikščioniškame vertime ji vadinama tiesiog Moterimi, Pr 2, 21–23). Lilit laikė save lygia vyrui, bet Adomas su tuo nesutiko ir Lilit paliko Edeno sodus. Dievas nusiuntė tris angelus grąžinti Lilit, bet ji atsisakė grįžti, jei vyras nepripažins lygių jos teisių. Tada Dievas Adomui sukūrė paklusnią žmoną Ievą, o Lilit buvo nubausta. Ji tapo sparnuota demone ilgais plaukais, gąsdinančia gimdančias moteris ir naujagimius, bei vyrų gundytoja ir grobėja seksualiniuose jų sapnuose.

Nuo senų laikų visi religingi žydai laikosi košerio (jidiš košer, hebr. kašer, kašrutas – tinkamas, teisingas) taisyklių, apimančių visas gyvenimo sritis ir diktuojančių apeigų vykdymo, mitybos, aprangos, higienos ir kitus kasdienius reikalavimus. Viena didžiausių nuodėmių yra apsinuoginimas, tad moterys privalo vilkėti kuklius drabužius ir avalynę, o ištekėjusios slėpti plaukus po kepurėmis ar perukais, nes nevalia gundyti kitų vyrų. Šimtmečius Lilit buvo „nekošerinės“ žmonos pavyzdžiu, bet šiandien ji tapo moterų emancipacijos ir lygybės simboliu. Tokią Lilit savo kūriniuose pavaizdavo Nikolajus Šatenšteinas, Emanuelis Manė-Kacas, Žakas Lipšicas ir Samuelis Tepleris. Apsinuoginusių moterų atvaizdai laužo tradicinį požiūrį į moterį ir simbolizuoja dailininkų pasipriešinimą judaizmo dogmoms.

Teksto autorė Vilma Gradinskaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas NE VIEN GROŽIS (2012). Sudarytoja ir tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė, LITVAKŲ DAILĖS SAKOS (2023). Sudarytoja ir tekstų autorė Vilma Gradinskaitė
Parodos: „Ne vien grožis: Moters atvaizdas LAWIN kolekcijoje“, 2012 m. spalio 12 – lapkričio 11 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius; „Gyvenimas skulptūroje. Žakui Lipšicui – 125“, 2016 m. liepos 1 – rugsėjo 25 d., Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centras, Vilnius; „Laisvėje ir nelaisvėje. Lietuvos dailė 1945-1990“, 2021 rugsėjo 9 d. – 2022 balandžio 30 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė.

Moteris, košeris ir emancipacija. Pirmoji moteris ir pirmoji Adomo žmona buvo Lilit, Dievo sukurta iš Adomo šonkaulio (krikščioniškame vertime ji vadinama tiesiog Moterimi, Pr 2, 21–23). Lilit laikė save lygia vyrui, bet Adomas su tuo nesutiko ir Lilit paliko Edeno sodus. Dievas nusiuntė tris angelus grąžinti Lilit, bet ji atsisakė grįžti, jei vyras nepripažins lygių jos teisių. Tada Dievas Adomui sukūrė paklusnią žmoną Ievą, o Lilit buvo nubausta. Ji tapo sparnuota demone ilgais plaukais, gąsdinančia gimdančias moteris ir naujagimius, bei vyrų gundytoja ir grobėja seksualiniuose jų sapnuose.

Nuo senų laikų visi religingi žydai laikosi košerio (jidiš košer, hebr. kašer, kašrutas – tinkamas, teisingas) taisyklių, apimančių visas gyvenimo sritis ir diktuojančių apeigų vykdymo, mitybos, aprangos, higienos ir kitus kasdienius reikalavimus. Viena didžiausių nuodėmių yra apsinuoginimas, tad moterys privalo vilkėti kuklius drabužius ir avalynę, o ištekėjusios slėpti plaukus po kepurėmis ar perukais, nes nevalia gundyti kitų vyrų. Šimtmečius Lilit buvo „nekošerinės“ žmonos pavyzdžiu, bet šiandien ji tapo moterų emancipacijos ir lygybės simboliu. Tokią Lilit savo kūriniuose pavaizdavo Nikolajus Šatenšteinas, Emanuelis Manė-Kacas, Žakas Lipšicas ir Samuelis Tepleris. Apsinuoginusių moterų atvaizdai laužo tradicinį požiūrį į moterį ir simbolizuoja dailininkų pasipriešinimą judaizmo dogmoms.

Teksto autorė Vilma Gradinskaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas NE VIEN GROŽIS (2012). Sudarytoja ir tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė, LITVAKŲ DAILĖS SAKOS (2023). Sudarytoja ir tekstų autorė Vilma Gradinskaitė
Parodos: „Ne vien grožis: Moters atvaizdas LAWIN kolekcijoje“, 2012 m. spalio 12 – lapkričio 11 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius; „Gyvenimas skulptūroje. Žakui Lipšicui – 125“, 2016 m. liepos 1 – rugsėjo 25 d., Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centras, Vilnius; „Laisvėje ir nelaisvėje. Lietuvos dailė 1945-1990“, 2021 rugsėjo 9 d. – 2022 balandžio 30 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė.