Hagara I (etiudas)

Ši skulptūra – kūrinys iš serijos apie Senojo Testamento veikėją Hagarą, Egipto tarnaitę, pagimdžiusią Abraomui sūnų Išmaelį. Kai ilgą laiką nevaisinga buvusi Abraomo žmona Sara pagaliau susilaukė vaiko, Hagara ir Išmaelis buvo išsiųsti į dykumą. Ištremta Hagara klaidžiojo neviltyje, išsekusi nuo troškulio, bet regėjime išgirdo angelo balsą ir išvydo šulinį, kurio vanduo ją išgelbėjo. Šis pasakojimas apie išdavystę, apsaugą ir persikėlimą, svarbus judaizmo ištakoms, galėjo turėti didelę reikšmę Jacques’ui Lipchitzui (1891–1973), nes žydų tautybės skulptorius taip pat buvo priverstas bėgti iš Europos ir antrą kartą vedė Amerikoje. Laikas, kai buvo sukurta ši skulptūrų serija, taip pat neatsitiktinis: pirmoji Lipchitzo skulptūra šia tema buvo sukurta 1948 m., arabų ir Izraelio karo metais. Autobiografijoje menininkas Hagaros temą įvardija kaip „maldą už žydų ir arabų brolystę“. Hagaros temą 5-ojo dešimtmečio pabaigoje skulptorius plėtojo daugelyje kūrinių: yra gipsinių, bronzinių Hagaros versijų bei piešinių, siejamų tragizmo pojūčio ir vilties troškimo.

Teksto autorė Jurgita Ludavičienė

 

Druskininkuose gimęs Jacques’as Lipchitzas jau buvo tarptautinė žvaigždė, kai 1951 m. jo skulptūra Hagara buvo pristatyta I tarptautinėje San Paulo bienalėje. XX a. 5-ajame dešimtmetyje menininkas gilinosi į biblinę Hagaros istoriją ir sukūrė ne vieną skulptūrinį šios temos eskizą, tarp jų – ir kolekcijoje esančią variaciją. Kūrinius inspiravo 1948 m. prasidėjęs Palestinos karas ir Lipchitzo empatija abiem konflikto pusėms. Skulptorius teigė: „Nors žaviuosi ir myliu Izraelį, tvirtai jaučiu, kad žydai ir arabai turėtų susitaikyti, gyventi kartu kaip broliai (...) Norėjau parodyti atjautą [Hagaros sūnui] Izmaeliui, kuris laikomas arabų tėvu lygiai kaip hebrajai yra Abraomo sūnūs; taigi tai yra malda už žydų ir arabų brolystę. Tai konceptualus kūrinys, kuriame tragedija ir kančia jungiama su švelnumu ir viltimi dėl ateities.“ (Jacques Lipchitz, with Harvard H. Arnason, My Life in Sculpture. New York: Viking Press, 1972, p. 183–184, vertimas – Lauros Petrauskaitės). Hagaros ir Izmaelio istorija veikiausiai ir asmeniškai palietė menininką. Egiptietė tarnaitė buvo išvaryta iš šeimininko Abraomo namų ir pateko į egzistencinį pavojų – buvo priversta klajoti negyvenamoje dykumoje su mažamečiu sūnumi. Ši biblinio pasakojimo linija glaudžiai siejasi su paties menininko patirta egzistencine grėsme Antrojo pasaulinio karo metais.

Teksto autorė Laura Petrauskaitė

Skulptūra rodoma LRT laidoje:  Daiktų istorijos (2019.04.13)

Pirmoji laidos „Daiktų istorijos“ tema – Žakas Lipšicas – Druskininkuose gimęs vienas kubizmo pradininkų. Antroji tema – tarpukario šalies ekonomika. Pienas ir iš jo gaminamas sviestas buvo eksportinė prekė. Kaip veikė „Pienocentro“ organizuota sistema? Ved. Saulius Pilinkus.

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas NE VIEN GROŽIS (2012). Sudarytoja ir tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė, MEDŽIAGINIS MENAS (2024). Sudarytoja ir tekstų autorė Jurgita Ludavičienė, MIGRUOJANTYS MENININKAI (2025). Sudarytoja ir tekstų autorė Laura Petrauskaitė
Parodos: „Ne vien grožis: Moters atvaizdas LAWIN kolekcijoje“, 2012 m. spalio 12 – lapkričio 11 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius; „Gyvenimas skulptūroje. Žakui Lipšicui – 125“, 2016 m. liepos 1 – rugsėjo 25 d., Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centras, Vilnius; „Išmanymo šešėlyje“, 2025 birželio 5 – 2026 gegužės 1 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorė Jurgita Ludavičienė.

Ši skulptūra – kūrinys iš serijos apie Senojo Testamento veikėją Hagarą, Egipto tarnaitę, pagimdžiusią Abraomui sūnų Išmaelį. Kai ilgą laiką nevaisinga buvusi Abraomo žmona Sara pagaliau susilaukė vaiko, Hagara ir Išmaelis buvo išsiųsti į dykumą. Ištremta Hagara klaidžiojo neviltyje, išsekusi nuo troškulio, bet regėjime išgirdo angelo balsą ir išvydo šulinį, kurio vanduo ją išgelbėjo. Šis pasakojimas apie išdavystę, apsaugą ir persikėlimą, svarbus judaizmo ištakoms, galėjo turėti didelę reikšmę Jacques’ui Lipchitzui (1891–1973), nes žydų tautybės skulptorius taip pat buvo priverstas bėgti iš Europos ir antrą kartą vedė Amerikoje. Laikas, kai buvo sukurta ši skulptūrų serija, taip pat neatsitiktinis: pirmoji Lipchitzo skulptūra šia tema buvo sukurta 1948 m., arabų ir Izraelio karo metais. Autobiografijoje menininkas Hagaros temą įvardija kaip „maldą už žydų ir arabų brolystę“. Hagaros temą 5-ojo dešimtmečio pabaigoje skulptorius plėtojo daugelyje kūrinių: yra gipsinių, bronzinių Hagaros versijų bei piešinių, siejamų tragizmo pojūčio ir vilties troškimo.

Teksto autorė Jurgita Ludavičienė

 

Druskininkuose gimęs Jacques’as Lipchitzas jau buvo tarptautinė žvaigždė, kai 1951 m. jo skulptūra Hagara buvo pristatyta I tarptautinėje San Paulo bienalėje. XX a. 5-ajame dešimtmetyje menininkas gilinosi į biblinę Hagaros istoriją ir sukūrė ne vieną skulptūrinį šios temos eskizą, tarp jų – ir kolekcijoje esančią variaciją. Kūrinius inspiravo 1948 m. prasidėjęs Palestinos karas ir Lipchitzo empatija abiem konflikto pusėms. Skulptorius teigė: „Nors žaviuosi ir myliu Izraelį, tvirtai jaučiu, kad žydai ir arabai turėtų susitaikyti, gyventi kartu kaip broliai (...) Norėjau parodyti atjautą [Hagaros sūnui] Izmaeliui, kuris laikomas arabų tėvu lygiai kaip hebrajai yra Abraomo sūnūs; taigi tai yra malda už žydų ir arabų brolystę. Tai konceptualus kūrinys, kuriame tragedija ir kančia jungiama su švelnumu ir viltimi dėl ateities.“ (Jacques Lipchitz, with Harvard H. Arnason, My Life in Sculpture. New York: Viking Press, 1972, p. 183–184, vertimas – Lauros Petrauskaitės). Hagaros ir Izmaelio istorija veikiausiai ir asmeniškai palietė menininką. Egiptietė tarnaitė buvo išvaryta iš šeimininko Abraomo namų ir pateko į egzistencinį pavojų – buvo priversta klajoti negyvenamoje dykumoje su mažamečiu sūnumi. Ši biblinio pasakojimo linija glaudžiai siejasi su paties menininko patirta egzistencine grėsme Antrojo pasaulinio karo metais.

Teksto autorė Laura Petrauskaitė

Skulptūra rodoma LRT laidoje:  Daiktų istorijos (2019.04.13)

Pirmoji laidos „Daiktų istorijos“ tema – Žakas Lipšicas – Druskininkuose gimęs vienas kubizmo pradininkų. Antroji tema – tarpukario šalies ekonomika. Pienas ir iš jo gaminamas sviestas buvo eksportinė prekė. Kaip veikė „Pienocentro“ organizuota sistema? Ved. Saulius Pilinkus.

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas NE VIEN GROŽIS (2012). Sudarytoja ir tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė, MEDŽIAGINIS MENAS (2024). Sudarytoja ir tekstų autorė Jurgita Ludavičienė, MIGRUOJANTYS MENININKAI (2025). Sudarytoja ir tekstų autorė Laura Petrauskaitė
Parodos: „Ne vien grožis: Moters atvaizdas LAWIN kolekcijoje“, 2012 m. spalio 12 – lapkričio 11 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius; „Gyvenimas skulptūroje. Žakui Lipšicui – 125“, 2016 m. liepos 1 – rugsėjo 25 d., Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centras, Vilnius; „Išmanymo šešėlyje“, 2025 birželio 5 – 2026 gegužės 1 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorė Jurgita Ludavičienė.