Išganytojo (Trinitorių) bažnyčios Vilniuje interjeras

Jonas Kazimieras Vilčinskis, „Vilniaus albumas“.

Viešpaties Jėzaus bažnyčia Antakalnyje, Sapiegų rezidencijos teritorijoje, pastatyta 1694–1717 m. LDK etmono ir Vilniaus vaivados Kazimiero Jono Sapiegos rūpesčiu. Po 1863–1864 m. sukilimo vienuolynas uždarytas, bažnyčia rekonstruota, paversta cerkve. Bažnyčia garsėjo didžiajame altoriuje stovinčia stebuklingąja Jėzaus Nazariečio statula – Madrido Trinitorių (dabar – Kapucinų) bažnyčios rengiamosios Išganytojo skulptūros kopija. Antakalniškės statulos galva ir rankos buvo pagamintos Romoje Antakalnio vienuolyno vyresniojo kunigo Jėzaus Marijos Juozapo prašymu, 1700 m. kartu su popiežiaus Inocento XII suteiktomis relikvijomis jos buvo atgabentos į Vilnių ir priderintos prie čia išdrožto korpuso. 1864 m. Jėzaus Nazariečio skulptūra buvo perkelta į gretimą Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią. Stebuklais garsėjanti statula sulaukė daug kartočių, kurios išplito LDK Romos ir graikų apeigų katalikų šventovėse.

Teksto autorė Diana Streikuvienė. Šaltinis: „XIX a. Lietuvos dailės paraštėse: nepastebėta miesto kasdiena“, sudarytoja Diana Streikuvienė, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2026, p. 399.

Jonas Kazimieras Vilčinskis, „Vilniaus albumas“.

Viešpaties Jėzaus bažnyčia Antakalnyje, Sapiegų rezidencijos teritorijoje, pastatyta 1694–1717 m. LDK etmono ir Vilniaus vaivados Kazimiero Jono Sapiegos rūpesčiu. Po 1863–1864 m. sukilimo vienuolynas uždarytas, bažnyčia rekonstruota, paversta cerkve. Bažnyčia garsėjo didžiajame altoriuje stovinčia stebuklingąja Jėzaus Nazariečio statula – Madrido Trinitorių (dabar – Kapucinų) bažnyčios rengiamosios Išganytojo skulptūros kopija. Antakalniškės statulos galva ir rankos buvo pagamintos Romoje Antakalnio vienuolyno vyresniojo kunigo Jėzaus Marijos Juozapo prašymu, 1700 m. kartu su popiežiaus Inocento XII suteiktomis relikvijomis jos buvo atgabentos į Vilnių ir priderintos prie čia išdrožto korpuso. 1864 m. Jėzaus Nazariečio skulptūra buvo perkelta į gretimą Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią. Stebuklais garsėjanti statula sulaukė daug kartočių, kurios išplito LDK Romos ir graikų apeigų katalikų šventovėse.

Teksto autorė Diana Streikuvienė. Šaltinis: „XIX a. Lietuvos dailės paraštėse: nepastebėta miesto kasdiena“, sudarytoja Diana Streikuvienė, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2026, p. 399.