Lietuvos didžiųjų kunigaikščių aukštutinės ir žemutinės pilies griuvėsiai Vilniuje
| Autoriai: |
Ivanas Trutnevas (1827–1912) Pompėjus Batiuškovas (1811–1892) |
| Sukūrimo metai: | 1874 |
| Medžiaga: | popierius |
| Technika: | chromolitografija |
| Išmatavimai: | 55 × 40 cm |
| Signatūra: | „Vilnius amžinai. Dailės kūrinių ir vadovų po miestą dialogas“, 2022 gegužės 25 d. – 2023 balandžio 30 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorė Laima Laučkaitė. |
Pompėjus Batiuškovas „Rusų senovės paminklai Vakarų gubernijose“, 1874.
„Rusiškųjų pradų atkūrimo“ politiką propagavęs Vilniaus švietimo apygardos globėjas Pompėjus Batiuškovas (1811–1892) užsiėmė archeologija, etnografija, istorija, leido knygas. Svarbiausiam jo albumui „Rusų senovės paminklai Vakarų gubernijose“ piešinius ruošė vietiniai rusų dailininkai, litografijos atspaustos 1865–1886 m. Berlyne. Albumas Vilnių rodė kaip stačiatikių miestą. Jo vaizduose – naujai iškilusios ar iš bažnyčių perstatytos cerkvės, Aukštutinės pilies griuvėsiai, pasak P. Batiuškovo, liudijantys metą, kai Lietuvos valdovai plėtė valdas į slavų žemes, giminiavosi su rusų kunigaikščiais. Cariniai ideologai aukštino šį „lietuvių ir rusų valstybės“ laikotarpį, pasibaigusį 1384 m. Jogailos santuoka su Jadvyga, kai Lietuva nuo rusiškos (stačiatikiškos) orientacijos pasuko lenkiška (katalikiška) kryptimi.
Teksto autorė Laima Laučkaitė
