Pastatyti Vytauto Didžiojo paminklą planuota abiejose sostinėse. Vilniškį monumentą pradžioje siūlyta įkurdinti Aukštutinės pilies bokšte, bet, pakoregavus planus, apsispręsta statyti Aukštutinės pilies kieme, priešais rūmų griuvėsius. Nors projektas taip ir nebuvo įgyvendintas, plačiai nuskambėjo konkurso dalyvių – SteponoBatoro universiteto profesoriaus Liudomiro Slendzinskio (1889–1980) ir Vilniaus lietuvio Rapolo Jakimavičiaus (1893–1961) – konfliktas. Skulptorių R. Jakimavičių, konkursui pateikusį Vytauto Didžiojo paminklo modelį, L. Slendzinskis apkaltino plagiatu. Galiausiai menininkų ginčą R. Jakimavičiaus naudai 1932 m. išsprendė teismas. Ši istorija buvo atidžiai sekama lenkiškoje ir lietuviškoje periodikoje, byla turėjo ir politinį pobūdį – R. Jakimavičius buvo vienas iš nedaugelio lietuvių menininkų Vilniuje. Beje, pagal kitą projektą R. Jakimavičiaus sukurtas Vytauto Didžiojo biustas jubiliejiniais metais buvo atidengtas Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje.
Teksto autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė
