Mūsų svetainėje naudojami slapukai, kad užtikrintume jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su "Tartle" slapukų politika. Daugiau informacijos

Kornelija Urbanilė

Autorius: Ludomiras Slendzinskis (1889–1980)

Tapytojas, skulptorius, pedagogas. Tapytojo Vincento Slendzinskio sūnus. Gimė 1889 m. lapkričio 11 d. Vilniuje. Baigė Vilniaus pirmąją gimnaziją. 1909–1916 m. studijavo Peterburgo dailės akademijoje pas D. Kardovskį. Iki 1919 m. gyveno Rusijos pietuose, dirbo kūrybinį ir pedagoginį darbą. 1920 m. grįžo į Vilnių, buvo vienas iš Vilniaus dailininkų plastikų draugijos iniciatorių, jos vadovas (iki 1939). 1923 m. tapo lenkų dailininkų grupės Rytm nariu. 1923–1924 m. praleido Italijoje, aplankė Paryžių, 1925 m. antrą kartą keliavo po Europą, 1927–1929 m. aplankė Artimuosius Rytus ir Afriką. Nuo 1925 m. dirbo Monumentaliosios tapybos katedroje Vilniaus Stepono Batoro universiteto Dailės fakultete. 1929–1939 m. buvo Dailės fakulteto dekanas. 1940–1943 m. dėstė Vilniaus dailės akademijoje. 1945 m. pasitraukėį Krokuvą. 1945–1960 m. dirbo Krokuvos politechnikos instituto Architektūros skyriaus Piešimo katedroje. 1948–1956 m. buvo Krokuvos politechnikos instituto prorektorius, 1956–1960 m. – rektorius. Dalyvavo parodose Vilniuje, Varšuvoje, Poznanėje, Romoje, Niujorke, Čikagoje, San Franciske, Paryžiuje, Briuselyje, Amsterdame, Stokholme, Prahoje ir kt. Personalines parodas surengė 1927 m. Lvove ir Krokuvoje. Tapė portretus, peizažus, dekoravo interjerus. Mirė 1980 m. lapkričio 26 d. Krokuvoje.

Šaltinis: Valiunas Ellex (iki 2015 m. – LAWIN) meno albumas: PEIZAŽO ERDVĖ I (2010). Sudarytojos Nijolė Tumėnienė, Dalia Tarandaitė, Jurgita Semenauskienė. Tekstas Dalios Tarandaitės.

Tapytojas, skulptorius, pedagogas. Tapytojo Vincento Slendzinskio sūnus. Gimė 1889 m. lapkričio 11 d. Vilniuje. Baigė Vilniaus pirmąją gimnaziją. 1909–1916 m. studijavo Peterburgo dailės akademijoje pas D. Kardovskį. Iki 1919 m. gyveno Rusijos pietuose, dirbo kūrybinį ir pedagoginį darbą. 1920 m. grįžo į Vilnių, buvo vienas iš Vilniaus dailininkų plastikų draugijos iniciatorių, jos vadovas (iki 1939). 1923 m. tapo lenkų dailininkų grupės Rytm nariu. 1923–1924 m. praleido Italijoje, aplankė Paryžių, 1925 m. antrą kartą keliavo po Europą, 1927–1929 m. aplankė Artimuosius Rytus ir Afriką. Nuo 1925 m. dirbo Monumentaliosios tapybos katedroje Vilniaus Stepono Batoro universiteto Dailės fakultete. 1929–1939 m. buvo Dailės fakulteto dekanas. 1940–1943 m. dėstė Vilniaus dailės akademijoje. 1945 m. pasitraukėį Krokuvą. 1945–1960 m. dirbo Krokuvos politechnikos instituto Architektūros skyriaus Piešimo katedroje. 1948–1956 m. buvo Krokuvos politechnikos instituto prorektorius, 1956–1960 m. – rektorius. Dalyvavo parodose Vilniuje, Varšuvoje, Poznanėje, Romoje, Niujorke, Čikagoje, San Franciske, Paryžiuje, Briuselyje, Amsterdame, Stokholme, Prahoje ir kt. Personalines parodas surengė 1927 m. Lvove ir Krokuvoje. Tapė portretus, peizažus, dekoravo interjerus. Mirė 1980 m. lapkričio 26 d. Krokuvoje.

Šaltinis: Valiunas Ellex (iki 2015 m. – LAWIN) meno albumas: PEIZAŽO ERDVĖ I (2010). Sudarytojos Nijolė Tumėnienė, Dalia Tarandaitė, Jurgita Semenauskienė. Tekstas Dalios Tarandaitės.