Vytautas Didysis

Juozapas Ignacas Kraševskis „Vilnius nuo jo pradžios iki 1750 metų“, I t., 1840, antraštinis puslapis.

Mykolo Balinskio „Vilniaus miesto istorija“ pasirodė 1836 m., o 1840–1841 m. išėjo Vilniui skirta keturių tomų knyga „Wilno od początków jego do roku 1750“ („Vilnius nuo įkūrimo iki 1750 metų“). Ją parašė iš Varšuvos kilęs literatas, istorikas Juozapas Ignacas Kraševskis (1812–1887) – pats produktyviausias XIX a. autorius, išleidęs per 300 veikalų, skirtų krašto praeičiai ir dabarčiai. 1829 m. jis įstojo į Vilniaus universitetą, tačiau nebaigė, nes prasidėjo sukilimas prieš Rusiją. Už dalyvavimą slaptoje studentų veikloje 1831 m. J. I. Kraševskis buvo suimtas ir metus praleido kalėjimu paverstame vienuolyne prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios. Išleistas rinko medžiagą apie Vilnių, o apsigyvenęs savo dvare Volynėje parašė Vilniaus miesto istoriją. J. I. Kraševskis buvo menininkas romantikas, įsimylėjęs Vilniaus praeitį. Kurdamas jis rėmėsi rašytiniais šaltiniais, o kartais išgalvodavo nebūtas istorijas. Pirmasis J. I. Kraševskio Vilniaus miesto istorijos tomas skirtas valdovų istorijai.

Juozapas Ignacas Kraševskis „Vilnius nuo jo pradžios iki 1750 metų“, I t., 1840, antraštinis puslapis.

Mykolo Balinskio „Vilniaus miesto istorija“ pasirodė 1836 m., o 1840–1841 m. išėjo Vilniui skirta keturių tomų knyga „Wilno od początków jego do roku 1750“ („Vilnius nuo įkūrimo iki 1750 metų“). Ją parašė iš Varšuvos kilęs literatas, istorikas Juozapas Ignacas Kraševskis (1812–1887) – pats produktyviausias XIX a. autorius, išleidęs per 300 veikalų, skirtų krašto praeičiai ir dabarčiai. 1829 m. jis įstojo į Vilniaus universitetą, tačiau nebaigė, nes prasidėjo sukilimas prieš Rusiją. Už dalyvavimą slaptoje studentų veikloje 1831 m. J. I. Kraševskis buvo suimtas ir metus praleido kalėjimu paverstame vienuolyne prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios. Išleistas rinko medžiagą apie Vilnių, o apsigyvenęs savo dvare Volynėje parašė Vilniaus miesto istoriją. J. I. Kraševskis buvo menininkas romantikas, įsimylėjęs Vilniaus praeitį. Kurdamas jis rėmėsi rašytiniais šaltiniais, o kartais išgalvodavo nebūtas istorijas. Pirmasis J. I. Kraševskio Vilniaus miesto istorijos tomas skirtas valdovų istorijai.