Tamsiaodė mergaitė

Pranas Domšaitis (Franz Domscheit; 1880–1965) mėgo keliauti. Trečiajame dešimtmetyje apvažiavo daug Europos valstybių, aplankė Turkiją ir pasiekė Afriką. Jo tuometiniai keliai Afrikoje kol kas dar nėra ištyrinėti, tačiau žinoma, kad dailininkas tikrai lankėsi Somalyje. Ten tapė vietinių gyventojų portretus. Tikėtina, kad tamsiaodės mergaitės atvaizdas perteikia šios kelionės įspūdžius, nors paveikslas labiau primena Gauguino taitietę negu somalietę. Vėlgi gali būti, kad šis panašumas – jaunystėje patirtų meninių įspūdžių ir poimpresionistinės dailės įtakos vaisius, na o su Afrika dailininkas atsisveikino trumpam: neilgai trukus šiam žemynui buvo lemta tapti naująja Domšaičio tėvyne. Atėję į valdžią nacionalsocialistai priskyrė jo kūrinius „išsigimusiam menui“. Domšaitis buvo priverstas palikti Vokietiją ir iki karo pabaigos su žmona klajojo po Europą. 1949 m. jie nusprendė išvykti į Pietų Afrikos Respubliką. Apsigyveno Keiptaune. Taip vėlyvojoje Domšaičio kūryboje įsivyravo afrikietiški motyvai.

Teksto autorė Giedrė Jankevičiūtė

Kaip būdinga Europos modernistams, Pranas Domšaitis domėjosi neeuropinių tautų kultūromis, jų atstovus neretai suegzotindamas ir sudaiktindamas. Menininkas su pasigėrėjimu pasakodavo, kad pirmuoju jo modeliu Berlyne buvo penkiolikmetė tutsių genties mergaitė – greičiausiai iš tuometinės Vokietijos Rytų Afrikos, t. y. kolonizuotų Ruandos ir Burundžio valstybių (pgl. Kristina Jokūbavičienė, Pranas Domšaitis. Vaizduotės realybė. Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2015, p. 60). Dailininkas nesidrovėjo prisiminti ir Europos zoologijos soduose eksponuotų „kultūringų laukinių“. Tuo metu šalia gyvūnų įrengti žmonių paviljonai daugumai atrodė normali praktika. Zoologijos soduose populiaria, supaprastinta forma pristatinėtos Afrikos tautų kultūros, amatai, tradicijos. Žinoma, kad XX a. 3-iajame dešimtmetyje Berlyno zoologijos sode Domšaitis matė grupę vyrų ir moterų iš Somalio. Vėliau lankėsi Tunise, kur, kaip ir kituose kraštuose, eskizavo kraštovaizdžius ir buitines scenas. Paveikslas Tamsiaodė mergaitė – tipiška Domšaičio ir daugelio jo kartos menininkų hierarchiško, eurocentriško ir maskulinistinio požiūrio, aukštinančio egzotizuotą grožį, išraiška.

Teksto autorė Laura Petrauskaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas NE VIEN GROŽIS (2012). Sudarytoja ir tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė, MIGRUOJANTYS MENININKAI (2025). Sudarytoja ir tekstų autorė Laura Petrauskaitė
Parodos: „Ne vien grožis: Moters atvaizdas LAWIN kolekcijoje“, 2012 m. spalio 12 – lapkričio 11 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius; „Visuomet kelyje. Tapyba iš privačių rinkinių“, 2015 m. birželio 12 – liepos 27 d., M. Žilinsko dailės galerija, Kaunas

Pranas Domšaitis (Franz Domscheit; 1880–1965) mėgo keliauti. Trečiajame dešimtmetyje apvažiavo daug Europos valstybių, aplankė Turkiją ir pasiekė Afriką. Jo tuometiniai keliai Afrikoje kol kas dar nėra ištyrinėti, tačiau žinoma, kad dailininkas tikrai lankėsi Somalyje. Ten tapė vietinių gyventojų portretus. Tikėtina, kad tamsiaodės mergaitės atvaizdas perteikia šios kelionės įspūdžius, nors paveikslas labiau primena Gauguino taitietę negu somalietę. Vėlgi gali būti, kad šis panašumas – jaunystėje patirtų meninių įspūdžių ir poimpresionistinės dailės įtakos vaisius, na o su Afrika dailininkas atsisveikino trumpam: neilgai trukus šiam žemynui buvo lemta tapti naująja Domšaičio tėvyne. Atėję į valdžią nacionalsocialistai priskyrė jo kūrinius „išsigimusiam menui“. Domšaitis buvo priverstas palikti Vokietiją ir iki karo pabaigos su žmona klajojo po Europą. 1949 m. jie nusprendė išvykti į Pietų Afrikos Respubliką. Apsigyveno Keiptaune. Taip vėlyvojoje Domšaičio kūryboje įsivyravo afrikietiški motyvai.

Teksto autorė Giedrė Jankevičiūtė

Kaip būdinga Europos modernistams, Pranas Domšaitis domėjosi neeuropinių tautų kultūromis, jų atstovus neretai suegzotindamas ir sudaiktindamas. Menininkas su pasigėrėjimu pasakodavo, kad pirmuoju jo modeliu Berlyne buvo penkiolikmetė tutsių genties mergaitė – greičiausiai iš tuometinės Vokietijos Rytų Afrikos, t. y. kolonizuotų Ruandos ir Burundžio valstybių (pgl. Kristina Jokūbavičienė, Pranas Domšaitis. Vaizduotės realybė. Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2015, p. 60). Dailininkas nesidrovėjo prisiminti ir Europos zoologijos soduose eksponuotų „kultūringų laukinių“. Tuo metu šalia gyvūnų įrengti žmonių paviljonai daugumai atrodė normali praktika. Zoologijos soduose populiaria, supaprastinta forma pristatinėtos Afrikos tautų kultūros, amatai, tradicijos. Žinoma, kad XX a. 3-iajame dešimtmetyje Berlyno zoologijos sode Domšaitis matė grupę vyrų ir moterų iš Somalio. Vėliau lankėsi Tunise, kur, kaip ir kituose kraštuose, eskizavo kraštovaizdžius ir buitines scenas. Paveikslas Tamsiaodė mergaitė – tipiška Domšaičio ir daugelio jo kartos menininkų hierarchiško, eurocentriško ir maskulinistinio požiūrio, aukštinančio egzotizuotą grožį, išraiška.

Teksto autorė Laura Petrauskaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas NE VIEN GROŽIS (2012). Sudarytoja ir tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė, MIGRUOJANTYS MENININKAI (2025). Sudarytoja ir tekstų autorė Laura Petrauskaitė
Parodos: „Ne vien grožis: Moters atvaizdas LAWIN kolekcijoje“, 2012 m. spalio 12 – lapkričio 11 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius; „Visuomet kelyje. Tapyba iš privačių rinkinių“, 2015 m. birželio 12 – liepos 27 d., M. Žilinsko dailės galerija, Kaunas