Natiurmortas su vaisiais

Jei ne vaisiai lėkštėje, šis Prano Domšaičio (1880–1965) paveikslas būtų beveik monochrominis. Vien tai suteikia jam nejaukumo ir keistumo. Motyvas banalus – ąsotis, puodelis su lėkštele, didesnė lėkštė su vaisiais ir prapjauto obuolio skiltelės, suardančios didžiųjų objektų pusiausvyrą ir geometriškai subalansuotos kompozicijos tylą. Nekintančių, „amžinų“ baltų indų ir trumpaamžių ryškiaspalvių vaisių kontrastas kelia daug įvairių minčių. Vieniems – apie statiką ir dinamiką bei jų ištakas ir priežastis, kitiems – apie laikinumą ir pastovumą, tretiems – apie grožio konvencionalumą. Matyt, dailininkas to ir siekė.

Teksto autorė Giedrė Jankevičiūtė

Berlyno laikotarpio natiurmortas sukomponuotas iš, atrodytų, įprastų, kasdieniškų objektų – indų ir vaisių. Visgi šalti atspindžiai ant fajanso ąsočio, murzinas lėkštės balkšvumas ir kontrastuojanti vaisių spalva kuria įtampos bei nejaukumo atmosferą ir susieja šį Prano Domšaičio natiurmortą su naujojo daiktiškumo stilistika. Po Pirmojo pasaulinio karo susiformavusi vokiškoji Neue Sachlichkeit srovė išsiskyrė šalta racionalia tapysena, aiškia, statiška kompozicija ir socialine kritika. Šios krypties atstovų paveiksluose žmonės ir daiktai dažnai atrodydavo nutolę vieni nuo kitų, tarsi susvetimėję ir atspindėjo pokarinę modernios visuomenės krizę.

Teksto autorė Laura Petrauskaitė

 

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas POZUOJANTYS DAIKTAI (2017). Sudarytoja ir tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė, MIGRUOJANTYS MENININKAI (2025). Sudarytoja ir tekstų autorė Laura Petrauskaitė
Parodos: „Visuomet kelyje. Tapyba iš privačių rinkinių“, 2015 m. birželio 12 – liepos 27 d., M. Žilinsko dailės galerija, Kaunas

Jei ne vaisiai lėkštėje, šis Prano Domšaičio (1880–1965) paveikslas būtų beveik monochrominis. Vien tai suteikia jam nejaukumo ir keistumo. Motyvas banalus – ąsotis, puodelis su lėkštele, didesnė lėkštė su vaisiais ir prapjauto obuolio skiltelės, suardančios didžiųjų objektų pusiausvyrą ir geometriškai subalansuotos kompozicijos tylą. Nekintančių, „amžinų“ baltų indų ir trumpaamžių ryškiaspalvių vaisių kontrastas kelia daug įvairių minčių. Vieniems – apie statiką ir dinamiką bei jų ištakas ir priežastis, kitiems – apie laikinumą ir pastovumą, tretiems – apie grožio konvencionalumą. Matyt, dailininkas to ir siekė.

Teksto autorė Giedrė Jankevičiūtė

Berlyno laikotarpio natiurmortas sukomponuotas iš, atrodytų, įprastų, kasdieniškų objektų – indų ir vaisių. Visgi šalti atspindžiai ant fajanso ąsočio, murzinas lėkštės balkšvumas ir kontrastuojanti vaisių spalva kuria įtampos bei nejaukumo atmosferą ir susieja šį Prano Domšaičio natiurmortą su naujojo daiktiškumo stilistika. Po Pirmojo pasaulinio karo susiformavusi vokiškoji Neue Sachlichkeit srovė išsiskyrė šalta racionalia tapysena, aiškia, statiška kompozicija ir socialine kritika. Šios krypties atstovų paveiksluose žmonės ir daiktai dažnai atrodydavo nutolę vieni nuo kitų, tarsi susvetimėję ir atspindėjo pokarinę modernios visuomenės krizę.

Teksto autorė Laura Petrauskaitė

 

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas POZUOJANTYS DAIKTAI (2017). Sudarytoja ir tekstų autorė Giedrė Jankevičiūtė, MIGRUOJANTYS MENININKAI (2025). Sudarytoja ir tekstų autorė Laura Petrauskaitė
Parodos: „Visuomet kelyje. Tapyba iš privačių rinkinių“, 2015 m. birželio 12 – liepos 27 d., M. Žilinsko dailės galerija, Kaunas