Moters figūra

Moteris, košeris ir emancipacija. Pirmoji moteris ir pirmoji Adomo žmona buvo Lilit, Dievo sukurta iš Adomo šonkaulio (krikščioniškame vertime ji vadinama tiesiog Moterimi, Pr 2, 21–23). Lilit laikė save lygia vyrui, bet Adomas su tuo nesutiko ir Lilit paliko Edeno sodus. Dievas nusiuntė tris angelus grąžinti Lilit, bet ji atsisakė grįžti, jei vyras nepripažins lygių jos teisių. Tada Dievas Adomui sukūrė paklusnią žmoną Ievą, o Lilit buvo nubausta. Ji tapo sparnuota demone ilgais plaukais, gąsdinančia gimdančias moteris ir naujagimius, bei vyrų gundytoja ir grobėja seksualiniuose jų sapnuose.

Nuo senų laikų visi religingi žydai laikosi košerio (jidiš košer, hebr. kašer, kašrutas – tinkamas, teisingas) taisyklių, apimančių visas gyvenimo sritis ir diktuojančių apeigų vykdymo, mitybos, aprangos, higienos ir kitus kasdienius reikalavimus. Viena didžiausių nuodėmių yra apsinuoginimas, tad moterys privalo vilkėti kuklius drabužius ir avalynę, o ištekėjusios slėpti plaukus po kepurėmis ar perukais, nes nevalia gundyti kitų vyrų. Šimtmečius Lilit buvo „nekošerinės“ žmonos pavyzdžiu, bet šiandien ji tapo moterų emancipacijos ir lygybės simboliu. Tokią Lilit savo kūriniuose pavaizdavo Nikolajus Šatenšteinas, Emanuelis Manė-Kacas, Žakas Lipšicas ir Samuelis Tepleris. Apsinuoginusių moterų atvaizdai laužo tradicinį požiūrį į moterį ir simbolizuoja dailininkų pasipriešinimą judaizmo dogmoms.

Teksto autorė Vilma Gradinskaitė

E. Mané-Katz © ADAGP/LATGA, Vilnius, 2019

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas LITVAKŲ DAILĖS SAKOS (2023). Sudarytoja ir tekstų autorė Vilma Gradinskaitė
Parodos: "Litvak Artists in Paris", 25 January 2024 – 3 June, Chaimas Frenkelis Villa-Museum, Šiauliai (curator Vilma Gradinskaitė).
© LATGA, Vilnius 2026

Moteris, košeris ir emancipacija. Pirmoji moteris ir pirmoji Adomo žmona buvo Lilit, Dievo sukurta iš Adomo šonkaulio (krikščioniškame vertime ji vadinama tiesiog Moterimi, Pr 2, 21–23). Lilit laikė save lygia vyrui, bet Adomas su tuo nesutiko ir Lilit paliko Edeno sodus. Dievas nusiuntė tris angelus grąžinti Lilit, bet ji atsisakė grįžti, jei vyras nepripažins lygių jos teisių. Tada Dievas Adomui sukūrė paklusnią žmoną Ievą, o Lilit buvo nubausta. Ji tapo sparnuota demone ilgais plaukais, gąsdinančia gimdančias moteris ir naujagimius, bei vyrų gundytoja ir grobėja seksualiniuose jų sapnuose.

Nuo senų laikų visi religingi žydai laikosi košerio (jidiš košer, hebr. kašer, kašrutas – tinkamas, teisingas) taisyklių, apimančių visas gyvenimo sritis ir diktuojančių apeigų vykdymo, mitybos, aprangos, higienos ir kitus kasdienius reikalavimus. Viena didžiausių nuodėmių yra apsinuoginimas, tad moterys privalo vilkėti kuklius drabužius ir avalynę, o ištekėjusios slėpti plaukus po kepurėmis ar perukais, nes nevalia gundyti kitų vyrų. Šimtmečius Lilit buvo „nekošerinės“ žmonos pavyzdžiu, bet šiandien ji tapo moterų emancipacijos ir lygybės simboliu. Tokią Lilit savo kūriniuose pavaizdavo Nikolajus Šatenšteinas, Emanuelis Manė-Kacas, Žakas Lipšicas ir Samuelis Tepleris. Apsinuoginusių moterų atvaizdai laužo tradicinį požiūrį į moterį ir simbolizuoja dailininkų pasipriešinimą judaizmo dogmoms.

Teksto autorė Vilma Gradinskaitė

E. Mané-Katz © ADAGP/LATGA, Vilnius, 2019

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas LITVAKŲ DAILĖS SAKOS (2023). Sudarytoja ir tekstų autorė Vilma Gradinskaitė
Parodos: "Litvak Artists in Paris", 25 January 2024 – 3 June, Chaimas Frenkelis Villa-Museum, Šiauliai (curator Vilma Gradinskaitė).
© LATGA, Vilnius 2026