.jpg)
Gėlės ir žaislinis ančiukas
| Autorius: | Emanuelis Mane-Kacas (1894–1962) |
Gimė 1894 m. birželio 5 d. Kremenčiūge Poltavos gubernijoje (Ukraina), mirė 1962 m. rugsėjo 8 d. Tel Avive. Vilniaus piešimo mokykloje mokėsi iki 1911 m., vėliau dar porą metų – Kijevo dailės mokykloje. 1913–1915 m. Paryžiuje lankė Aukštosios nacionalinės dailės mokyklos Fernand’o Cormono studiją, gyveno kartu su Chaimu Sutinu. 1916–1917 m. mokėsi Petrograde pas Mstislavą Dobužinskį, 1918–1919 m. dėstė Charkovo aukštesniojoje dailės mokykloje, dalyvavo avangardo dailininkų grupuotėje „Trijų grupė“ (Группa трёх). 1921 m. išvyko į Berlyną, nuo 1922 m. gyveno Paryžiuje. Nuo 1929 m. kasmet lankydavosi Palestinoje. II pasaulinio karo metu buvo suimtas, pabėgęs emigravo į JAV. 1945 m. grįžo į Paryžių. Vėliau pakaitomis gyveno Paryžiuje ir Haifoje (Izraelis). Surengė per 40 asmeninių parodų Izraelyje ir įvairiuose Europos miestuose. Kūryboje vyravo žydų gyvenimo scenos: rabinų portretai, susibūrimai, muzikantai. Nutapė peizažų ir natiurmortų. Skulptūroje dominuoja žanrinės figūrėlės. 1937 m. Pasaulinėje parodoje Paryžiuje apdovanotas aukso medaliu už tapybos kūrinį „Raudų siena“. Haifos mieste veikia Mane-Kaco muziejus.
Šaltinis: Académie de Vilna: Vilniaus piešimo mokykla 1866-1915 / Vilnius drawing school: parodos katalogas, Nacionalinė dailės galerija 2017 m. 4 d. - lapkričio 26 d., sudarytoja Jolanta Širkaitė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2017, p. 272.
Gimė 1894 m. birželio 5 d. Kremenčiūge Poltavos gubernijoje (Ukraina), mirė 1962 m. rugsėjo 8 d. Tel Avive. Vilniaus piešimo mokykloje mokėsi iki 1911 m., vėliau dar porą metų – Kijevo dailės mokykloje. 1913–1915 m. Paryžiuje lankė Aukštosios nacionalinės dailės mokyklos Fernand’o Cormono studiją, gyveno kartu su Chaimu Sutinu. 1916–1917 m. mokėsi Petrograde pas Mstislavą Dobužinskį, 1918–1919 m. dėstė Charkovo aukštesniojoje dailės mokykloje, dalyvavo avangardo dailininkų grupuotėje „Trijų grupė“ (Группa трёх). 1921 m. išvyko į Berlyną, nuo 1922 m. gyveno Paryžiuje. Nuo 1929 m. kasmet lankydavosi Palestinoje. II pasaulinio karo metu buvo suimtas, pabėgęs emigravo į JAV. 1945 m. grįžo į Paryžių. Vėliau pakaitomis gyveno Paryžiuje ir Haifoje (Izraelis). Surengė per 40 asmeninių parodų Izraelyje ir įvairiuose Europos miestuose. Kūryboje vyravo žydų gyvenimo scenos: rabinų portretai, susibūrimai, muzikantai. Nutapė peizažų ir natiurmortų. Skulptūroje dominuoja žanrinės figūrėlės. 1937 m. Pasaulinėje parodoje Paryžiuje apdovanotas aukso medaliu už tapybos kūrinį „Raudų siena“. Haifos mieste veikia Mane-Kaco muziejus.
Šaltinis: Académie de Vilna: Vilniaus piešimo mokykla 1866-1915 / Vilnius drawing school: parodos katalogas, Nacionalinė dailės galerija 2017 m. 4 d. - lapkričio 26 d., sudarytoja Jolanta Širkaitė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2017, p. 272.
.jpg)