Mūsų svetainėje naudojami slapukai, kad užtikrintume jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su "Tartle" slapukų politika. Daugiau informacijos

Madona gatvėje

Autorius: Vytautas Kazimieras Jonynas (1907–1997)
Sukūrimo metai:1933
Medžiaga:popierius
Technika:medžio raižinys
Išmatavimai:30.60 × 21.50 cm
Signatūra:

apačioje kairėje: 1933 Paris 14/15, dešnėje: V.K.J. 1933 / V.K.Jonynas

Kauno meno mokykla iki pat 1939-ųjų neturėjo aukštosios mokyklos statuso, tad meninių gabumų ir užsispyrimo nestokojantys mokiniai, gavę Švietimo ministerijos ar kitų institucijų stipendiją, tobulintis ir specializuotis vyko į užsienio šalių dailės mokyklas. Daugiausia lietuvių studentų rinkosi Paryžių. Tarp jų – ir Prancūzijos sostinėje tiesioginį sąlytį su Vakarų modernizmo daile patyręs Vytautas Kazimieras Jonynas (1907–1997) – Nacionalinės dailės ir amatų konservatorijos (1931–1934) ir Boulle’io mokyklos (1935) lankytojas. Paryžiaus laikotarpio grafikoje stilizuodamas formas jis priartėjo prie art deco. Ypač išsiskiria Jonyno religinės temos estampai, kur tradicinius krikščioniškuosius siužetus jis pavaizdavo modernioje aplinkoje. Charakteringas pavyzdys – į gatvę išėjusi jo moderniška Madona.

Teksto autorė Ieva Burbaitė

Madonos, arba Mergelės Marijos, paveikslas krikščioniškojoje dailėje turi gilias tradicijas. Populiariausias ikonografinis tipas, be Gedinčiosios (pieta) ir Madonos soste (Maesta), yra Madona su Kūdikiu. Ankstyvojoje Viduramžių dailėje ji būdavo vaizduojama kilni, didinga, atsiribojusi nuo žemiškų reikalų, o Renesanse – kaip švelni, mylinti motina. XX a. Marijos įvaizdis stipriai transformavosi. Marijos istoriją menininkai pradėjo interpretuoti per asmeninę patirtį, socialines problemas ar grynąją formą. Lietuvos dailėje žinomos dvi modernios Madonos. Tai skulptoriaus Juozo Zikaro reljefas „Moderniška Madona“ (1928) ir Vytauto Kazimiero Jonyno „Madona gatvėje“ (1933). Vytauto Kazimiero Jonyno (1907–1997) kūrinyje ji pavaizduota ne sakralioje aplinkoje, bet miesto gatvėje, tarp daugiaaukščių. Pastatų baltumas skaudžiai kontrastuoja su juodu nakties dangumi. Vien trys žvaigždelės yra subtili menininko aliuzija į sakralumą. Ir jei ne kūrinio pavadinimas, galėtume manyti, kad dailininkas raižė dviejų nelaimingų žmonių atvaizdą, o ne religinės dailės siužetą.

Lietuvos dailės kontekste XX a. 4-ojo dešimtmečio pradžioje „Madona gatvėje“ atrodė modernus kūrinys, jame ryškūs tuometinei grafikai būdingi art deco ir neotradicionalizmo bruožai. Platesnei visuomenei tokia plastinė kalba, ypač religiniame mene, daug kam dar buvo nepriimtina, perdėm moderni. Bet meno pasaulio žmonės – jo kolega grafikas Adomas Galdikas, meno istorikas Paulius Galaunė – tuo metu jau svarstė, kaip atnaujinti Lietuvos meną, taip pat ir religinį. Kartą Galaunė sumanė Jonyno raižinius su šventųjų atvaizdais pasiūlyti Šv. Kazimiero knygynui Kaune. Vėliau jis pasakojo: „Knygyne sukinėjosi dvi jaunos pardavėjos. Kunigas paėmė iš manęs raižinį ir pasikvietė jas į gretimą kambarėlį. Gana greitai išgirdau abiejų pardavėjų juoką [...]. Kunigas išėjo iš kambario ir, bent kiek suglumęs, tarė: „Matot, tas dalykas neis. Jos labai gerai pažįsta mūsų pirkėjų skonį“ (Paulius Galaunė. Muziejininko novelės. Vilnius: Vaga, 1967, p. 120).

Teksto autorė Rasa Žukienė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas KAUNAS–VILNIUS / 1918–1945 (2021). Sudarytojos ir tekstų autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė, MIGRUOJANTYS MENININKAI (2025). Sudarytoja ir tekstų autorė Laura Petrauskaitė, LEMTIES KLAJŪNAI (2026). Sudarytoja ir tekstų autorė Rasa Žukienė
Parodos: „1918-1945 / Kaunas-Vilnius“, 2020 rugpjūčio 27 d. – 2021 rugpjūčio 21 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė; „Vien Šventieji“, 2024 birželio 6 – 2025 gegužės 1 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorės Skaidrė Urbonienė ir Emilija Vanagaitė.