Be pavadinimo

Kauno meno mokykloje grafikos pradėta mokyti 1923 m., Grafikos studija įsteigta 1926 m., o jai vadovauti paskirtas Adomas Galdikas. Po mokinių streiko 1929–1930 m. jį buvo pakeitęs Mstislavas Dobužinskis. A. Galdiko atvirumą modernistinėms naujovėms įsisavino ir nemaža dalis Grafikos studijos lankytojų. Jis skatino mokinius įkvėpimo ieškoti liaudies mene ir gamtos vaizduose, savaip juos interpretuoti remiantis tarpukario Europoje vyraujančiomis modernistinėmis meno tendencijomis. Tad daugelio XX a. 4-ojo dešimtmečio 2-osios pusės jaunųjų grafikų kūryboje dominavo art deco, neoklasicizmas ar neotradicionalizmas, leidžiantis laisviau perfrazuoti liaudies meną.

Pasak A. Galdiko, „grafika turi taikytis prie gyvenimo reikalavimų, ir studijoje negalima laikytis akademistinio trafareto, nes tai nustelbs mokinių gabumus“(A. Valiuškevičiūtė, „Kauno meno mokykla“, Vilnius, 1971, p. 119). Tokią utilitaristinę grafikos sampratą jis populiarino tarp savo mokinių, ragindamas juos bendradarbiauti apipavidalinant periodinius leidinius, iliustruoti knygas, dalyvauti plakatų konkursuose. Grafika buvo gana gausiai tiražuojama ir sąlygiškai nebrangi dailės šaka, todėl dažnai būtent ji buvo pasirenkama oficioziniams siužetams populiarinti. Pavyzdžiui, pabrėžiant, kad prisijungus Klaipėdą Lietuva tapo jūrine valstybe, dailininkai buvo skatinami vaizduoti žvejų gyvenimo scenas.

Teksto autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė

Kauno meno mokykloje grafikos pradėta mokyti 1923 m., Grafikos studija įsteigta 1926 m., o jai vadovauti paskirtas Adomas Galdikas. Po mokinių streiko 1929–1930 m. jį buvo pakeitęs Mstislavas Dobužinskis. A. Galdiko atvirumą modernistinėms naujovėms įsisavino ir nemaža dalis Grafikos studijos lankytojų. Jis skatino mokinius įkvėpimo ieškoti liaudies mene ir gamtos vaizduose, savaip juos interpretuoti remiantis tarpukario Europoje vyraujančiomis modernistinėmis meno tendencijomis. Tad daugelio XX a. 4-ojo dešimtmečio 2-osios pusės jaunųjų grafikų kūryboje dominavo art deco, neoklasicizmas ar neotradicionalizmas, leidžiantis laisviau perfrazuoti liaudies meną.

Pasak A. Galdiko, „grafika turi taikytis prie gyvenimo reikalavimų, ir studijoje negalima laikytis akademistinio trafareto, nes tai nustelbs mokinių gabumus“(A. Valiuškevičiūtė, „Kauno meno mokykla“, Vilnius, 1971, p. 119). Tokią utilitaristinę grafikos sampratą jis populiarino tarp savo mokinių, ragindamas juos bendradarbiauti apipavidalinant periodinius leidinius, iliustruoti knygas, dalyvauti plakatų konkursuose. Grafika buvo gana gausiai tiražuojama ir sąlygiškai nebrangi dailės šaka, todėl dažnai būtent ji buvo pasirenkama oficioziniams siužetams populiarinti. Pavyzdžiui, pabrėžiant, kad prisijungus Klaipėdą Lietuva tapo jūrine valstybe, dailininkai buvo skatinami vaizduoti žvejų gyvenimo scenas.

Teksto autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė