Šv. Pranciškus Asyžietis, apglėbęs Nukryžiuotąjį

Pagal Bartolomėjų Estebaną Murilją.

XIX a. II pusėje ir XX a. I pusėje religinėje tapyboje buvo itin paplitęs garsių, Europoje populiarumo sulaukusių senųjų meistrų paveikslų kopijavimo reiškinys. Vienu iš dažniausiai kopijuojamų autorių tapo ispanų baroko dailininkas Bartolomėjus Estebanas Muriljas (Murillo, 1617-1682), o apie 1668 m. Sevilijos kapucinų bažnyčiai sukurta simbolinė kompozicija, vaizduojanti apsikabinusius šv. Pranciškų Asyžietį ir Nukryžiuotąjį, buvo vienas iš dažniausiai kopijuojamų šio tapytojo kūrinių. Šią Muriljo kompoziciją kaip pavyzdį pasirinko ir Lietuvoje kūrusi religinių paveikslų tapytoja Liucija Balzukevičiūtė. Šv. Pranciškus paveiksle vaizduojamas vilkintis rudą Mažesniųjų brolių ordino abitą, nuoga pėda pamynęs pasaulio rutulį – šis gestas išreiškia esminį pranciškonizmo bruožą - žemiškų turtų, pasaulietinių vertybių atsisakymą iš meilės Išganytojui. Paveikslo mintį paaiškina ir dviejų angeliukų laikomoje Šv. Rašto knygoje įrašyta citata iš Evalgelijos pagal Luką (Lk, 14:33): „Qui non renunciat omnibus qui possidet non potes meus esse discipulus“ (Kiekvienas iš jūsų, kuris neatsižada viso, ką turi, negali būti mano mokinys).

Teksto autorė Rūta Janonienė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas NE VIEN DANGUS (2016). Sudarytoja Dalia Vasiliūnienė, tekstų autorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė
Parodos: „Académie de Vilna. Vilniaus piešimo mokykla (1866–1915)“, 2017 spalio 5 d. – lapkričio 26 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius (kuratorė Jolanta Širkaitė)

Pagal Bartolomėjų Estebaną Murilją.

XIX a. II pusėje ir XX a. I pusėje religinėje tapyboje buvo itin paplitęs garsių, Europoje populiarumo sulaukusių senųjų meistrų paveikslų kopijavimo reiškinys. Vienu iš dažniausiai kopijuojamų autorių tapo ispanų baroko dailininkas Bartolomėjus Estebanas Muriljas (Murillo, 1617-1682), o apie 1668 m. Sevilijos kapucinų bažnyčiai sukurta simbolinė kompozicija, vaizduojanti apsikabinusius šv. Pranciškų Asyžietį ir Nukryžiuotąjį, buvo vienas iš dažniausiai kopijuojamų šio tapytojo kūrinių. Šią Muriljo kompoziciją kaip pavyzdį pasirinko ir Lietuvoje kūrusi religinių paveikslų tapytoja Liucija Balzukevičiūtė. Šv. Pranciškus paveiksle vaizduojamas vilkintis rudą Mažesniųjų brolių ordino abitą, nuoga pėda pamynęs pasaulio rutulį – šis gestas išreiškia esminį pranciškonizmo bruožą - žemiškų turtų, pasaulietinių vertybių atsisakymą iš meilės Išganytojui. Paveikslo mintį paaiškina ir dviejų angeliukų laikomoje Šv. Rašto knygoje įrašyta citata iš Evalgelijos pagal Luką (Lk, 14:33): „Qui non renunciat omnibus qui possidet non potes meus esse discipulus“ (Kiekvienas iš jūsų, kuris neatsižada viso, ką turi, negali būti mano mokinys).

Teksto autorė Rūta Janonienė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas NE VIEN DANGUS (2016). Sudarytoja Dalia Vasiliūnienė, tekstų autorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė
Parodos: „Académie de Vilna. Vilniaus piešimo mokykla (1866–1915)“, 2017 spalio 5 d. – lapkričio 26 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius (kuratorė Jolanta Širkaitė)