Šv. Mykolo bažnyčia

Vilniaus dailininkų Balzukevičių dinastijos atstovė Liucija Balzukevičiūtė (1887–1976) mėgo tapyti realistinius miesto peizažus. Vienas jų vaizduoja Šv. Mykolo bažnyčią ir vienuolyną nuo Šv. Onos bažnyčios pusės. Jei dailininkė būtų norėjusi parodyti architektūrinį šventovės savitumą, ji būtų pasitelkusi kitą žiūrėjimo tašką ir parodžiusi renesansinį bažnyčios fasadą. L. Balzukevičiūtei pirmiausia rūpėjo žiemiška nuotaika, saulės apšviestas senamiesčio užkampis su apsnigtais stogais, tirpstančiais varvekliais, iš kaminų rūkstančiais dūmais, žaismingais debesimis, skriejančiais žydru dangumi. Ši žiemos idilė apgaulinga, nes paveikslas sukurtas 1917 m., per Pirmąjį pasaulinį karą, vargo ir nepriteklių apimtame mieste, kai Vilnius badavo ir šalo. Ramus L. Balzukevičiūtės vaizdelis greičiausiai skirtas Vilniuje dislokuotiems vokiečių kareiviams, kurie noriai pirko tokius paveikslus kaip suvenyrus ir siuntė į Vokietiją artimiesiems.

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas VILNIUS. TOPOPHILIA I (2014). Sudarytoja ir tekstų autorė Laima Laučkaitė
Parodos: „Académie de Vilna. Vilniaus piešimo mokykla (1866–1915)“, 2017 spalio 5 d. – lapkričio 26 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius (kuratorė Jolanta Širkaitė). Publikuota: Académie de Vilna: Vilniaus piešimo mokykla 1866-1915 / Vilnius drawing school: parodos katalogas, Nacionalinė dailės galerija 2017 m. 4 d. - lapkričio 26 d., sudarytoja Jolanta Širkaitė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2017, p. 99.

Vilniaus dailininkų Balzukevičių dinastijos atstovė Liucija Balzukevičiūtė (1887–1976) mėgo tapyti realistinius miesto peizažus. Vienas jų vaizduoja Šv. Mykolo bažnyčią ir vienuolyną nuo Šv. Onos bažnyčios pusės. Jei dailininkė būtų norėjusi parodyti architektūrinį šventovės savitumą, ji būtų pasitelkusi kitą žiūrėjimo tašką ir parodžiusi renesansinį bažnyčios fasadą. L. Balzukevičiūtei pirmiausia rūpėjo žiemiška nuotaika, saulės apšviestas senamiesčio užkampis su apsnigtais stogais, tirpstančiais varvekliais, iš kaminų rūkstančiais dūmais, žaismingais debesimis, skriejančiais žydru dangumi. Ši žiemos idilė apgaulinga, nes paveikslas sukurtas 1917 m., per Pirmąjį pasaulinį karą, vargo ir nepriteklių apimtame mieste, kai Vilnius badavo ir šalo. Ramus L. Balzukevičiūtės vaizdelis greičiausiai skirtas Vilniuje dislokuotiems vokiečių kareiviams, kurie noriai pirko tokius paveikslus kaip suvenyrus ir siuntė į Vokietiją artimiesiems.

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas VILNIUS. TOPOPHILIA I (2014). Sudarytoja ir tekstų autorė Laima Laučkaitė
Parodos: „Académie de Vilna. Vilniaus piešimo mokykla (1866–1915)“, 2017 spalio 5 d. – lapkričio 26 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius (kuratorė Jolanta Širkaitė). Publikuota: Académie de Vilna: Vilniaus piešimo mokykla 1866-1915 / Vilnius drawing school: parodos katalogas, Nacionalinė dailės galerija 2017 m. 4 d. - lapkričio 26 d., sudarytoja Jolanta Širkaitė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2017, p. 99.