Keliautojai

Brazilijoje Lasaris Segallas susikūrė komfortišką ir malonų gyvenimą. Su antrąja žmona Jenny Klabin pasistatė modernios architektūros namą su studija, kur virė nuotaikingas intelektualinis gyvenimas. Siekdami plėsti kultūrinį akiratį, sutuoktiniai XX a. 4-ajame dešimtmetyje kelerius metus gyveno Paryžiuje, kuriame siautulingą avangardą jau keitė rappel à l‘ordre racionalumas. Paryžietiška patirtis paskatino menininką atsigręžti į harmonija ir ramybe spinduliuojančią dailės klasiką. Šį posūkį skatino ir asmeninio gyvenimo pilnatvė. Paryžiuje Lasariui ir Jenny gimė jų antrasis sūnus Oscaras. Šeimyninės laimės įkvėptas Segallas ėmė tapyti žindančias moteris, šeimynines scenas, idiliškus peizažus su besiganančiais gyvuliais. Veikiausiai šiuo laikotarpiu nutapytas nedidelio formato santūrios, prislopintos spalvinės gamos paveikslas Keliautojai, vaizduojantis glaudžiai vienas šalia kito laukuose sugulusius tėvą, motiną ir vaiką. Nors moters veide galima atpažinti liūdesį ar net nerimo šešėlį, susiglaudę kūnai liudija bendrystę ir tarpusavio palaikymą gyvenimo kelionėje.

Teksto autorė Laura Petrauskaitė

 

Diaspora. Graikų kalbos veiksmažodis diaspeirein reiškia išsisklaidyti, išsibarstyti, o daiktavardis diaspora pirmą kartą pavartotas Septuagintoje (Senojo Testamento vertimas iš hebrajų ir aramėjų kalbų į graikų kalbą) aprašant žydų išsibarstymą tarp pagonių. Senovės Graikijoje diasporos sąvoka turėjo pozityvią konotaciją ir apėmė migracijos ir kolonizacijos prasmes. Priešingai nei graikams, žydams diaspora asocijavosi su priverstiniu išsklaidymu: „Visagalis išblaškys tave po tautas nuo vieno žemės galo lig kito; tenai tarnausi svetimiems dievams, – iš akmens ir medžio, – kurių nei tu, nei tavo protėviai nepažinote“ (Įst 28, 64). Taigi, žydams diaspora įgavo trėmimo prasmę ir suvokiama kaip bausmė.

Jau daugiau kaip 2500 metų žydai gyvena diasporoje, o po pasaulį be tėvynės klajojantis žydas tapo nuolatiniu žydų dailės motyvu. Migracijos ir klajonių tema nusidriekė per visą Lazario Segalo kūrybą ir gyvenimą. Keliautojai ir Klajoklės – tai vietos pasaulyje nerandančio ir amžinai klajojančio litvako Segalo autoportretas. Visą gyvenimą dailininkas bandė integruotis į įvairias religines ir kultūrines bendruomenes, bet litvakiškos melancholijos nenugalėjo net karšta Brazilijos saulė.

Teksto autorė Vilma Gradinskaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas LITVAKŲ DAILĖS SAKOS (2023). Sudarytoja ir tekstų autorė Vilma Gradinskaitė, MIGRUOJANTYS MENININKAI (2025). Sudarytoja ir tekstų autorė Laura Petrauskaitė
Parodos: „Litvakų dailininkai Paryžiuje“, 2024 m. sausio 25 d. – birželio 3 d., Chaimo Frenkelio vila-muziejus, Šiauliai (kuratorė Vilma Gradinskaitė).

Brazilijoje Lasaris Segallas susikūrė komfortišką ir malonų gyvenimą. Su antrąja žmona Jenny Klabin pasistatė modernios architektūros namą su studija, kur virė nuotaikingas intelektualinis gyvenimas. Siekdami plėsti kultūrinį akiratį, sutuoktiniai XX a. 4-ajame dešimtmetyje kelerius metus gyveno Paryžiuje, kuriame siautulingą avangardą jau keitė rappel à l‘ordre racionalumas. Paryžietiška patirtis paskatino menininką atsigręžti į harmonija ir ramybe spinduliuojančią dailės klasiką. Šį posūkį skatino ir asmeninio gyvenimo pilnatvė. Paryžiuje Lasariui ir Jenny gimė jų antrasis sūnus Oscaras. Šeimyninės laimės įkvėptas Segallas ėmė tapyti žindančias moteris, šeimynines scenas, idiliškus peizažus su besiganančiais gyvuliais. Veikiausiai šiuo laikotarpiu nutapytas nedidelio formato santūrios, prislopintos spalvinės gamos paveikslas Keliautojai, vaizduojantis glaudžiai vienas šalia kito laukuose sugulusius tėvą, motiną ir vaiką. Nors moters veide galima atpažinti liūdesį ar net nerimo šešėlį, susiglaudę kūnai liudija bendrystę ir tarpusavio palaikymą gyvenimo kelionėje.

Teksto autorė Laura Petrauskaitė

 

Diaspora. Graikų kalbos veiksmažodis diaspeirein reiškia išsisklaidyti, išsibarstyti, o daiktavardis diaspora pirmą kartą pavartotas Septuagintoje (Senojo Testamento vertimas iš hebrajų ir aramėjų kalbų į graikų kalbą) aprašant žydų išsibarstymą tarp pagonių. Senovės Graikijoje diasporos sąvoka turėjo pozityvią konotaciją ir apėmė migracijos ir kolonizacijos prasmes. Priešingai nei graikams, žydams diaspora asocijavosi su priverstiniu išsklaidymu: „Visagalis išblaškys tave po tautas nuo vieno žemės galo lig kito; tenai tarnausi svetimiems dievams, – iš akmens ir medžio, – kurių nei tu, nei tavo protėviai nepažinote“ (Įst 28, 64). Taigi, žydams diaspora įgavo trėmimo prasmę ir suvokiama kaip bausmė.

Jau daugiau kaip 2500 metų žydai gyvena diasporoje, o po pasaulį be tėvynės klajojantis žydas tapo nuolatiniu žydų dailės motyvu. Migracijos ir klajonių tema nusidriekė per visą Lazario Segalo kūrybą ir gyvenimą. Keliautojai ir Klajoklės – tai vietos pasaulyje nerandančio ir amžinai klajojančio litvako Segalo autoportretas. Visą gyvenimą dailininkas bandė integruotis į įvairias religines ir kultūrines bendruomenes, bet litvakiškos melancholijos nenugalėjo net karšta Brazilijos saulė.

Teksto autorė Vilma Gradinskaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas LITVAKŲ DAILĖS SAKOS (2023). Sudarytoja ir tekstų autorė Vilma Gradinskaitė, MIGRUOJANTYS MENININKAI (2025). Sudarytoja ir tekstų autorė Laura Petrauskaitė
Parodos: „Litvakų dailininkai Paryžiuje“, 2024 m. sausio 25 d. – birželio 3 d., Chaimo Frenkelio vila-muziejus, Šiauliai (kuratorė Vilma Gradinskaitė).