Keliautojai
| Autorius: | Lazaris Segalas (1890–1957) |
Lazaris Segalas (g. 1890 Vilniuje – m. 1957 San Paule) buvo šeštas iš aštuonių vaikų. Tėvas, Toros perrašinėtojas, kartais leisdavo sūnui išpiešti pirmąsias pastraipų raides. 1905 m. mokėsi Marko Antokolskio atminimo pramoninės dailės mokykloje Vilniuje, nuo 1906 m. studijavo Berlyne. 1910 m. mokslus tęsė Drezdene, tapo vokiečių ekspresionizmo grupės Die Brücke („Tiltas“) nariu. Drezdene surengė pirmąją personalinę parodą. Daug keliavo po Europą, 1912 m. apsilankė Brazilijoje, 1909–1918 m. kone kasmet lankėsi Lietuvoje. 1923 m. vėl išvyko į Braziliją ir apsistojo San Paule, kur jau gyveno du jo broliai ir sesuo. 1927 m. tapo Brazilijos piliečiu, bet vis grįždavo į Europą, 1928–1932 ir 1935–1938 m. gyveno Paryžiuje. Segalas – tapytojas, grafikas, skulptorius ir knygų iliustratorius. 1967 m. San Paule buvo įkurtas ir jo vardu pavadintas moderniojo meno muziejus.
Šaltinis: Ellex Valiunas (iki 2015 m. – LAWIN) meno albumas: LITVAKŲ DAILĖS SAKOS (2023). Sudarytoja ir tekstų autorė Vilma Gradinskaitė.
Lazaris Segalas (g. 1890 Vilniuje – m. 1957 San Paule) buvo šeštas iš aštuonių vaikų. Tėvas, Toros perrašinėtojas, kartais leisdavo sūnui išpiešti pirmąsias pastraipų raides. 1905 m. mokėsi Marko Antokolskio atminimo pramoninės dailės mokykloje Vilniuje, nuo 1906 m. studijavo Berlyne. 1910 m. mokslus tęsė Drezdene, tapo vokiečių ekspresionizmo grupės Die Brücke („Tiltas“) nariu. Drezdene surengė pirmąją personalinę parodą. Daug keliavo po Europą, 1912 m. apsilankė Brazilijoje, 1909–1918 m. kone kasmet lankėsi Lietuvoje. 1923 m. vėl išvyko į Braziliją ir apsistojo San Paule, kur jau gyveno du jo broliai ir sesuo. 1927 m. tapo Brazilijos piliečiu, bet vis grįždavo į Europą, 1928–1932 ir 1935–1938 m. gyveno Paryžiuje. Segalas – tapytojas, grafikas, skulptorius ir knygų iliustratorius. 1967 m. San Paule buvo įkurtas ir jo vardu pavadintas moderniojo meno muziejus.
Šaltinis: Ellex Valiunas (iki 2015 m. – LAWIN) meno albumas: LITVAKŲ DAILĖS SAKOS (2023). Sudarytoja ir tekstų autorė Vilma Gradinskaitė.
