Krokuviečiai karčemoje

XVIII a. pabaigoje dailės kūriniuose vis dažniau pasirodo valstiečių ar apskritai „liaudies“ figūros. Ypatingu dėmesiu tuo metu apgaubiami krokuviečiai, išpopuliarinti Jano Stefanio operos (pagal Vaitiekaus Boguslavskio libretą) „Tariamasis stebuklas, arba krokuviečiai ir kalniečiai“. Beje, dekoracijas spektakliui sukūrė Pranciškaus Smuglevičiaus (1745–1807) brolis Antanas Smuglevičius. Po kūrinio premjeros, įvykusios 1794 m. kovo 1 d. Varšuvoje, krokuviečiai tapo laisvos, veiklios, patriotiškai nusiteikusios liaudies sinonimu ir netgi simboliu. Sukilimo išvakarėse parodytą patriotinių jausmų persunktą veikalą greitai uždraudė cenzūra, vis dėlto tai ne tik nesumažino, bet dar labiau padidino jo emocinį poveikį visuomenei. P. Smuglevičiaus kūryboje trečiojo luomo tema ir kiek sentimentalios, idealizuotos arba moralizuojančios valstiečių gyvenimo scenos atsirado gerokai anksčiau nei minėta opera. Vis dėlto apie 1800 m. nutapytose kompozicijose, vaizduojančiose tautiniais kostiumais vilkinčius vyrus, rūkančius pypkes ir besišnekučiuojančius už stalo karčemoje (įdomu, kad joje vyksta ir didžioji dalis minėtos operos veiksmo), galima įžvelgti besiformuojančios „krokuviečių legendos“ atgarsių.
1909 m. Varšuvos laikraštyje „Świat“ publikuotas paveikslas tuo metu buvo lenkų dailininko ir kolekcininko Jano Olševskio rinkiniuose. Labai panašus P. Smuglevičiaus darbas (skiriasi tik vaizduojamų asmenų aprangos spalvos) saugomas Lenkijoje, Lešno apskrities muziejuje.
Šie nedideli kūrinėliai stilistiškai kiek iškrinta iš bendro P. Smuglevičiaus kūrybos konteksto, atrodo, dailininkas siekė realistiškai perteikti ir tipiškus kostiumus, ir kiek gruboką personažų natūrą.

Teksto autorė Rūta Janonienė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas RES PUBLICA (2018). Sudarytoja ir tekstų autorė Rūta Janonienė

XVIII a. pabaigoje dailės kūriniuose vis dažniau pasirodo valstiečių ar apskritai „liaudies“ figūros. Ypatingu dėmesiu tuo metu apgaubiami krokuviečiai, išpopuliarinti Jano Stefanio operos (pagal Vaitiekaus Boguslavskio libretą) „Tariamasis stebuklas, arba krokuviečiai ir kalniečiai“. Beje, dekoracijas spektakliui sukūrė Pranciškaus Smuglevičiaus (1745–1807) brolis Antanas Smuglevičius. Po kūrinio premjeros, įvykusios 1794 m. kovo 1 d. Varšuvoje, krokuviečiai tapo laisvos, veiklios, patriotiškai nusiteikusios liaudies sinonimu ir netgi simboliu. Sukilimo išvakarėse parodytą patriotinių jausmų persunktą veikalą greitai uždraudė cenzūra, vis dėlto tai ne tik nesumažino, bet dar labiau padidino jo emocinį poveikį visuomenei. P. Smuglevičiaus kūryboje trečiojo luomo tema ir kiek sentimentalios, idealizuotos arba moralizuojančios valstiečių gyvenimo scenos atsirado gerokai anksčiau nei minėta opera. Vis dėlto apie 1800 m. nutapytose kompozicijose, vaizduojančiose tautiniais kostiumais vilkinčius vyrus, rūkančius pypkes ir besišnekučiuojančius už stalo karčemoje (įdomu, kad joje vyksta ir didžioji dalis minėtos operos veiksmo), galima įžvelgti besiformuojančios „krokuviečių legendos“ atgarsių.
1909 m. Varšuvos laikraštyje „Świat“ publikuotas paveikslas tuo metu buvo lenkų dailininko ir kolekcininko Jano Olševskio rinkiniuose. Labai panašus P. Smuglevičiaus darbas (skiriasi tik vaizduojamų asmenų aprangos spalvos) saugomas Lenkijoje, Lešno apskrities muziejuje.
Šie nedideli kūrinėliai stilistiškai kiek iškrinta iš bendro P. Smuglevičiaus kūrybos konteksto, atrodo, dailininkas siekė realistiškai perteikti ir tipiškus kostiumus, ir kiek gruboką personažų natūrą.

Teksto autorė Rūta Janonienė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas RES PUBLICA (2018). Sudarytoja ir tekstų autorė Rūta Janonienė