Vilniaus Aušros Vartų koplyčios vidus

Chromolitografija pagal Vasilijų Sadovnikovą, Jonas Kazimieras Vilčinskis, „Vilniaus albumas“, I serijos I sąsiuvinis, Nr. 3.

Jono Kazimiero Vilčinskio leistose grafikos estampų serijose dažniausiai buvo reprodukuotas Vilniaus Aušros Vartų stebuklingasis Švč. Mergelės Marijos paveikslas bei jam skirtos koplyčios interjero vaizdas. Pagal rusų dailininko Vasilijaus Sadovnikovo (1800–1879) piešinį sukurta spalvota litografija su Aušros Vartų koplyčios altoriaus vaizdu buvo vienas pirmųjų „Vilniaus albumo“ atspaudų, pakartotas nespalvota litografija, vėliau ir mažesniais plieno raižiniais. Iš viso į albumą buvo įtraukta per 20 litografuotų ir raižytų didelių ir mažų Aušros Vartų koplyčios interjero ir Švč. Mergelės Marijos paveikslo estampų. Kai kurie jų XIX a. pab.– XX a. pr. buvo kopijuojami ir spausdinami kitų leidėjų.

Teksto autorė Dalia Vasiliūnienė

Vasilijaus Sadovnikovo piešinys tiksliai fiksuoja XIX a. vidurio koplyčios interjerą šv. Mišių metu. Jau anuomet išplitusį Aušros Vartų Dievo Motinos kultą žymi gausi votų – už patirtas malones tikinčiųjų suaukotų padėkos, įžadų ar prašymo ženklų – kolekcija, kuri matoma ant altoriaus kolonų. XIX a. antrajame dešimtmetyje šie votai buvo tvarkingai sukalti ant skardos lakštų, o šie apsukti aplink kolonas. Altoriaus šonuose stovi dveji XIX a. pradžioje pagaminti vargonai, jais buvo grojama per kasdienes pamaldas. Chromolitografijoje perteiktas sienų spalvas patvirtina ir rašytiniai šaltiniai: nuo grindų iki juostos su arabeska – šviesiai citrininė, viršuje – žydra spalva.

Koplyčioje ir jos prieigose Dievo Motinos malonių melsdavo įvairių visuomenės sluoksnių žmonės. Štai Gabrielė Giunterytė-Puzinienė savo atsiminimuose rašo, kad sunkiai susirgus sūnui kasdien meldėsi grafienė Apolinara Žabaitė-Pliaterienė, vėliau 300 dukatų suma prisidėjusi prie koplyčios rekonstrukcijos. 1824 m. išvykdamas į tremtį malda į Švenčiausiąją Mergelę čia su Vilniumi atsisveikino Adomas Mickevičius.Teksto autorė Diana Streikuvienė. Šaltinis: „XIX a. Lietuvos dailės paraštėse: nepastebėta miesto kasdiena“, sudarytoja Diana Streikuvienė, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2026, p. 287.

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas VILNIUS. TOPOPHILIA II (2015). Sudarytoja ir tekstų autorė Laima Laučkaitė, NE VIEN DANGUS (2016). Sudarytoja Dalia Vasiliūnienė, tekstų autorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė
Parodos: „Ne vien Dangus. Religinės dailės kūriniai iš Rolando Valiūno ir advokatų kontoros „Valiunas Ellex“ kolekcijos“, 2016 m. gegužės 31–rugsėjo 24 d., Bažnytinio paveldo muziejus, Vilnius (kuratorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė); „Vien Šventieji“, 2024 birželio 6 – 2025 gegužės 1 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorės Skaidrė Urbonienė ir Emilija Vanagaitė.

Chromolitografija pagal Vasilijų Sadovnikovą, Jonas Kazimieras Vilčinskis, „Vilniaus albumas“, I serijos I sąsiuvinis, Nr. 3.

Jono Kazimiero Vilčinskio leistose grafikos estampų serijose dažniausiai buvo reprodukuotas Vilniaus Aušros Vartų stebuklingasis Švč. Mergelės Marijos paveikslas bei jam skirtos koplyčios interjero vaizdas. Pagal rusų dailininko Vasilijaus Sadovnikovo (1800–1879) piešinį sukurta spalvota litografija su Aušros Vartų koplyčios altoriaus vaizdu buvo vienas pirmųjų „Vilniaus albumo“ atspaudų, pakartotas nespalvota litografija, vėliau ir mažesniais plieno raižiniais. Iš viso į albumą buvo įtraukta per 20 litografuotų ir raižytų didelių ir mažų Aušros Vartų koplyčios interjero ir Švč. Mergelės Marijos paveikslo estampų. Kai kurie jų XIX a. pab.– XX a. pr. buvo kopijuojami ir spausdinami kitų leidėjų.

Teksto autorė Dalia Vasiliūnienė

Vasilijaus Sadovnikovo piešinys tiksliai fiksuoja XIX a. vidurio koplyčios interjerą šv. Mišių metu. Jau anuomet išplitusį Aušros Vartų Dievo Motinos kultą žymi gausi votų – už patirtas malones tikinčiųjų suaukotų padėkos, įžadų ar prašymo ženklų – kolekcija, kuri matoma ant altoriaus kolonų. XIX a. antrajame dešimtmetyje šie votai buvo tvarkingai sukalti ant skardos lakštų, o šie apsukti aplink kolonas. Altoriaus šonuose stovi dveji XIX a. pradžioje pagaminti vargonai, jais buvo grojama per kasdienes pamaldas. Chromolitografijoje perteiktas sienų spalvas patvirtina ir rašytiniai šaltiniai: nuo grindų iki juostos su arabeska – šviesiai citrininė, viršuje – žydra spalva.

Koplyčioje ir jos prieigose Dievo Motinos malonių melsdavo įvairių visuomenės sluoksnių žmonės. Štai Gabrielė Giunterytė-Puzinienė savo atsiminimuose rašo, kad sunkiai susirgus sūnui kasdien meldėsi grafienė Apolinara Žabaitė-Pliaterienė, vėliau 300 dukatų suma prisidėjusi prie koplyčios rekonstrukcijos. 1824 m. išvykdamas į tremtį malda į Švenčiausiąją Mergelę čia su Vilniumi atsisveikino Adomas Mickevičius.Teksto autorė Diana Streikuvienė. Šaltinis: „XIX a. Lietuvos dailės paraštėse: nepastebėta miesto kasdiena“, sudarytoja Diana Streikuvienė, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2026, p. 287.

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas VILNIUS. TOPOPHILIA II (2015). Sudarytoja ir tekstų autorė Laima Laučkaitė, NE VIEN DANGUS (2016). Sudarytoja Dalia Vasiliūnienė, tekstų autorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė
Parodos: „Ne vien Dangus. Religinės dailės kūriniai iš Rolando Valiūno ir advokatų kontoros „Valiunas Ellex“ kolekcijos“, 2016 m. gegužės 31–rugsėjo 24 d., Bažnytinio paveldo muziejus, Vilnius (kuratorės Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė); „Vien Šventieji“, 2024 birželio 6 – 2025 gegužės 1 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorės Skaidrė Urbonienė ir Emilija Vanagaitė.