Aušros Vartų gatvė Vilniuje

Jonas Kazimieras Vilčinskis, „Vilniaus albumas“.

Aušros Vartai su koplyčia ir stebuklinguoju Dievo Motinos paveikslu XIX a. buvo labiausiai miestą garsinantis, gausiausiai lankomas piligriminis objektas. Šios litografijos centre – XVIII a. pradžioje pastatyta mūrinė koplyčia Švč. Mergelės Marijos paveikslui, per 1828–1829 m. rekonstrukciją įgavusi šiuolaikinį vaizdą. Gatvėje nemažai praeivių, besilaikančių draudimo koplyčios prieigose dėvėti galvos apdangalą. XIX a. viduryje prie paveikslo kasdien buvo laikomos skaitytinės ir giedotinės mišios, tad čia visada buvo galima sutikti įvairių luomų tikinčiųjų. Pati koplyčia ir pamaldų metu vidury gatvės klūpančiųjų karštos maldos sukeldavo aplinkiniams neapsakomą graudulį ir liūdesį. Lapkričio mėnesį per Dievo Motinos atlaidus gatvę, koplyčią ir galeriją užplūsdavo minios žmonių. Tuomet vakarais vyskupas su kunigais giedodavo litaniją skambant Stanislovo Moniuškos muzikai, po to atsisukdavo į minią ir pro koplyčios langą ją laimindavo.

Teksto autorė Diana Streikuvienė. Šaltinis: „XIX a. Lietuvos dailės paraštėse: nepastebėta miesto kasdiena“, sudarytoja Diana Streikuvienė, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2026, p. 280.

Jonas Kazimieras Vilčinskis, „Vilniaus albumas“.

Aušros Vartai su koplyčia ir stebuklinguoju Dievo Motinos paveikslu XIX a. buvo labiausiai miestą garsinantis, gausiausiai lankomas piligriminis objektas. Šios litografijos centre – XVIII a. pradžioje pastatyta mūrinė koplyčia Švč. Mergelės Marijos paveikslui, per 1828–1829 m. rekonstrukciją įgavusi šiuolaikinį vaizdą. Gatvėje nemažai praeivių, besilaikančių draudimo koplyčios prieigose dėvėti galvos apdangalą. XIX a. viduryje prie paveikslo kasdien buvo laikomos skaitytinės ir giedotinės mišios, tad čia visada buvo galima sutikti įvairių luomų tikinčiųjų. Pati koplyčia ir pamaldų metu vidury gatvės klūpančiųjų karštos maldos sukeldavo aplinkiniams neapsakomą graudulį ir liūdesį. Lapkričio mėnesį per Dievo Motinos atlaidus gatvę, koplyčią ir galeriją užplūsdavo minios žmonių. Tuomet vakarais vyskupas su kunigais giedodavo litaniją skambant Stanislovo Moniuškos muzikai, po to atsisukdavo į minią ir pro koplyčios langą ją laimindavo.

Teksto autorė Diana Streikuvienė. Šaltinis: „XIX a. Lietuvos dailės paraštėse: nepastebėta miesto kasdiena“, sudarytoja Diana Streikuvienė, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2026, p. 280.