Ateitybės sala

Pradėję dėstyti Masačusetso technologijų institute ir apsigyvenę Kembridže, Nomeda (g. 1968) ir Gediminas (g. 1966) Urbonai įsikūrė modernistiniame Walterio Gropiaus auklėtinių projektuotame kotedže, jame jaučiasi jaukiai ir komfortiškai. Kartu nevengia kritikuoti modernybės fenomeno. Pasak Gedimino Urbono, jiems įdomu modernybės grynumo siekiui, jos nepakantumui bet kokiam hibridiškumui priešpriešinti simpoetiką – darbą su kitomis nežmogiškomis rūšimis, pasitelkiant jų išmintį ir protą (pgl. LNDM ir LRT vaizdo interviu „Pokalbiai muziejuje. Nomeda ir Gediminas Urbonai“, 2024 03 04). Ateitybės sala menininkų dueto pristatoma kaip tarprūšinės komunikacijos priemonė, leidžianti išgirsti nutildytus mūsų planetos balsus. Daugialypėje instaliacijoje jungiasi tūbų architektūra ir garsovaizdis Amfibijų dainos, kuriam panaudoti į garsus pervesti užterštos aplinkos duomenys, po vandeniu gyvenančių apsiuvų lervų mikropasaulio balsai ir fleitos muzika. Urbonai kviečia atsiverti kitokiems pasaulio pažinimo ir pajautos būdams, o kritikai savo ruožtu klausia: ar apsiuvos nori būti išgirstos? O gal veikiau paliktos ramybėje? Kodėl simetrišką dialogą tarp žmogiškų ir nežmogiškų būtybių deklaruojančio projekto autorystė priskirta tik Urbonams, užmarštyje paliekant apsiuvas?

Pirmą kartą Ateitybės sala pristatyta Kanadoje, galerijos „Black Woods“ projekte „The Work of Wind: Air, Land, Sea“, tada instaliuota Masačusetso technologijų instituto aikštėje, vėliau migravo į Pamario galerijos prieigas Kuršių nerijoje, paskui eksponuota Urbonų kūrybos retrospektyvoje „Dalinai užpelkinta institucija“ Nacionalinėje dailės galerijoje, o 2025 m. vasarą pristatyta tarptautinėje Helsinkio bienalėje.

Teksto autorė Laura Petrauskaitė

 

Nomeda ir Gediminas Urbonai (g. 1968 ir 1966) – menininkų pora, nuosekliai dirbanti tyrimais grįstos meninės kūrybos srityje. Kiekvienas jų kūrinys – didelės apimties, dažnai ilgai trukusių įvairių sričių tyrimų vaisius, sujungiantis mokslinę ir meninę veiklą. Baigę VDA skirtingų sričių studijas (Nomeda – grafiką, Gediminas – skulptūrą), iš pradžių jie kūrė atskirai. Gediminas Urbonas buvo vienas iš pirmosios Lietuvoje performansų ir akcijų grupės „Žalias lapas“ įkūrėjų ir dalyvių, 1993 m. jis drauge su menotyrininku Sauliumi Grigoravičiumi įkūrė šiuolaikinio meno galeriją „Jutempus TMP (tarpdisciplininio meno projektai)“ dabartiniame „Kablyje“. 2007 m. Urbonai atstovavo Lietuvai Venecijos bienalėje su tarpdisciplininiu projektu „Villa Lituania“. Jį taip pat galima pavadinti meniniu tyrimu apie buvusį Lietuvos ambasados pastatą Romoje, kurio Lietuva neteko per Sovietų Sąjungos okupaciją. Šiuo metu jie dėsto Masačusetso technologijų universitete ir savo meninėje kūryboje labiausiai domisi ekologine tematika. Su ja susijusi ir instaliacija „Ateitybės sala“: tai ir vaizduotę stimuliuojantis objektas, ir performanso scena, ir klausymosi vieta. Pagrindinis instaliacijos elementas – didelio skersmens vamzdis, aiškiai žmogaus rankų kūrinys. Tačiau jis – ne tik industrinės civilizacijos instrumentas, naudojamas drenažui, naftotiekiui, dujotiekiui ir pajungiantis gamtą žmogaus reikmėms. Urbonų interpretacijoje vamzdžių konstrukcija tampa instrumentu, skirtu gamtos garsams klausytis, vamzdis ima tarnauti gamtai ir atskleidžia jos slėpinius. „Ateitybės sala“ teikia vilties, kad harmoningas žmogaus ir gamtos bendrabūvis įmanomas. Ši instaliacija buvo sumanyta kaip plaukiojanti laboratorija Venecijos bienalės architektūros parodai ir pirmą kartą pristatyta 2018 m. Toronto universiteto organizuotame projekte „Vėjo darbai: žemė, oras ir jūra“, 2019 m. įrengta Masačusetso technologijos instituto miestelio aikštėje, 2023 m. eksponuota Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje.

Teksto autorė Jurgita Ludavičienė

Gintarės Grigėnaitės ir Antano Lukšėno nuotraukos

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas MEDŽIAGINIS MENAS (2024). Sudarytoja ir tekstų autorė Jurgita Ludavičienė, MIGRUOJANTYS MENININKAI (2025). Sudarytoja ir tekstų autorė Laura Petrauskaitė
Parodos: „The Work of Wind, Air, Land, Sea“, 2018 m. rugsėjo 14-23 d., Southdown industrinė erdvė, Misisauga, Ontarijas, Kanada. Kuratorė Christine Shaw /// 2023 m. liepos 28 d. – rugpjūčio 31 d. Eksponuotas Pamario galerijos prieigose, Juodkrantėje. /// 2023 m. rugsėjis – lapkritis. Eksponuotas Nacionalinės dailės galerijos lauko erdvėje, Vilniuje; Helsinkio bienalė 2025, birželio 8 – rugsėjo 21 d., Helsinkis, Suomija. Kuratorės Kati Kivinen ir Blanca de la Torre; „Išmanymo šešėlyje“, 2025 birželio 5 – 2026 gegužės 1 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorė Jurgita Ludavičienė.
© VŠĮ „Lietuvos dailės fondas“

Pradėję dėstyti Masačusetso technologijų institute ir apsigyvenę Kembridže, Nomeda (g. 1968) ir Gediminas (g. 1966) Urbonai įsikūrė modernistiniame Walterio Gropiaus auklėtinių projektuotame kotedže, jame jaučiasi jaukiai ir komfortiškai. Kartu nevengia kritikuoti modernybės fenomeno. Pasak Gedimino Urbono, jiems įdomu modernybės grynumo siekiui, jos nepakantumui bet kokiam hibridiškumui priešpriešinti simpoetiką – darbą su kitomis nežmogiškomis rūšimis, pasitelkiant jų išmintį ir protą (pgl. LNDM ir LRT vaizdo interviu „Pokalbiai muziejuje. Nomeda ir Gediminas Urbonai“, 2024 03 04). Ateitybės sala menininkų dueto pristatoma kaip tarprūšinės komunikacijos priemonė, leidžianti išgirsti nutildytus mūsų planetos balsus. Daugialypėje instaliacijoje jungiasi tūbų architektūra ir garsovaizdis Amfibijų dainos, kuriam panaudoti į garsus pervesti užterštos aplinkos duomenys, po vandeniu gyvenančių apsiuvų lervų mikropasaulio balsai ir fleitos muzika. Urbonai kviečia atsiverti kitokiems pasaulio pažinimo ir pajautos būdams, o kritikai savo ruožtu klausia: ar apsiuvos nori būti išgirstos? O gal veikiau paliktos ramybėje? Kodėl simetrišką dialogą tarp žmogiškų ir nežmogiškų būtybių deklaruojančio projekto autorystė priskirta tik Urbonams, užmarštyje paliekant apsiuvas?

Pirmą kartą Ateitybės sala pristatyta Kanadoje, galerijos „Black Woods“ projekte „The Work of Wind: Air, Land, Sea“, tada instaliuota Masačusetso technologijų instituto aikštėje, vėliau migravo į Pamario galerijos prieigas Kuršių nerijoje, paskui eksponuota Urbonų kūrybos retrospektyvoje „Dalinai užpelkinta institucija“ Nacionalinėje dailės galerijoje, o 2025 m. vasarą pristatyta tarptautinėje Helsinkio bienalėje.

Teksto autorė Laura Petrauskaitė

 

Nomeda ir Gediminas Urbonai (g. 1968 ir 1966) – menininkų pora, nuosekliai dirbanti tyrimais grįstos meninės kūrybos srityje. Kiekvienas jų kūrinys – didelės apimties, dažnai ilgai trukusių įvairių sričių tyrimų vaisius, sujungiantis mokslinę ir meninę veiklą. Baigę VDA skirtingų sričių studijas (Nomeda – grafiką, Gediminas – skulptūrą), iš pradžių jie kūrė atskirai. Gediminas Urbonas buvo vienas iš pirmosios Lietuvoje performansų ir akcijų grupės „Žalias lapas“ įkūrėjų ir dalyvių, 1993 m. jis drauge su menotyrininku Sauliumi Grigoravičiumi įkūrė šiuolaikinio meno galeriją „Jutempus TMP (tarpdisciplininio meno projektai)“ dabartiniame „Kablyje“. 2007 m. Urbonai atstovavo Lietuvai Venecijos bienalėje su tarpdisciplininiu projektu „Villa Lituania“. Jį taip pat galima pavadinti meniniu tyrimu apie buvusį Lietuvos ambasados pastatą Romoje, kurio Lietuva neteko per Sovietų Sąjungos okupaciją. Šiuo metu jie dėsto Masačusetso technologijų universitete ir savo meninėje kūryboje labiausiai domisi ekologine tematika. Su ja susijusi ir instaliacija „Ateitybės sala“: tai ir vaizduotę stimuliuojantis objektas, ir performanso scena, ir klausymosi vieta. Pagrindinis instaliacijos elementas – didelio skersmens vamzdis, aiškiai žmogaus rankų kūrinys. Tačiau jis – ne tik industrinės civilizacijos instrumentas, naudojamas drenažui, naftotiekiui, dujotiekiui ir pajungiantis gamtą žmogaus reikmėms. Urbonų interpretacijoje vamzdžių konstrukcija tampa instrumentu, skirtu gamtos garsams klausytis, vamzdis ima tarnauti gamtai ir atskleidžia jos slėpinius. „Ateitybės sala“ teikia vilties, kad harmoningas žmogaus ir gamtos bendrabūvis įmanomas. Ši instaliacija buvo sumanyta kaip plaukiojanti laboratorija Venecijos bienalės architektūros parodai ir pirmą kartą pristatyta 2018 m. Toronto universiteto organizuotame projekte „Vėjo darbai: žemė, oras ir jūra“, 2019 m. įrengta Masačusetso technologijos instituto miestelio aikštėje, 2023 m. eksponuota Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje.

Teksto autorė Jurgita Ludavičienė

Gintarės Grigėnaitės ir Antano Lukšėno nuotraukos

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas MEDŽIAGINIS MENAS (2024). Sudarytoja ir tekstų autorė Jurgita Ludavičienė, MIGRUOJANTYS MENININKAI (2025). Sudarytoja ir tekstų autorė Laura Petrauskaitė
Parodos: „The Work of Wind, Air, Land, Sea“, 2018 m. rugsėjo 14-23 d., Southdown industrinė erdvė, Misisauga, Ontarijas, Kanada. Kuratorė Christine Shaw /// 2023 m. liepos 28 d. – rugpjūčio 31 d. Eksponuotas Pamario galerijos prieigose, Juodkrantėje. /// 2023 m. rugsėjis – lapkritis. Eksponuotas Nacionalinės dailės galerijos lauko erdvėje, Vilniuje; Helsinkio bienalė 2025, birželio 8 – rugsėjo 21 d., Helsinkis, Suomija. Kuratorės Kati Kivinen ir Blanca de la Torre; „Išmanymo šešėlyje“, 2025 birželio 5 – 2026 gegužės 1 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorė Jurgita Ludavičienė.
© VŠĮ „Lietuvos dailės fondas“