Ateitybės sala
| Autorius: | Gediminas Urbonas (1966) |
Biografija iš Visuotinės lietuvių enciklopedijos (e-vle):
Nomeda ir Gediminas Urbonai, tarpdisciplininio meno kūrėjai (jo pradininkai Lietuvoje), vyras ir žmona: G. Urbonas ir N. Urbonienė. Nuo 1997 – kūrybinis duetas (gyvena Kembridže, Jungtinės Amerikos Valstijos, ir Vilniuje).
N. ir G. Urbonai (su kitais) įkūrė tarpdisciplininio meno programą JUTEMPUS (1993), Vilniaus tarpsdisciplininę medijų meno laboratoriją (VILMA, 2000), medijų meno sklaidos internetinėje erdvėje projektą BALSAS (2005); 2009 įsteigė tarpdisciplininę programą Urbonas Studio (tyrinėjama ir propaguojama viešoji kultūra, gilinamasi į miesto erdves ir aplinką, urbanistinę plėtrą bei kultūros ir technologijų palikimą). N. ir G. Urbonų projektuose susipina menas, technologijos ir socialinė kritika, dažniausiai nagrinėjama posovietinio identiteto, moters tapatybės tematika (Transakcija 2000–04, Ruta Remake 2002–04), jie aktyviai veikia kritinį socialinį diskursą: tyrinėjamos viešos erdvės ir protesto meninės formos (projektas Pro‑testo laboratorija, nuo 2005, ginčijęs kino teatro Lietuva Vilniuje privatizaciją). Menininkai t. p. domisi ekologine, aplinkosaugine problematika, tyrinėja gamtos ir žmogaus santykius (Grybų jėgainė 2017, Ateitybės sala 2018). Bendradarbiauja su įvairių sričių mokslininkais, kitais menininkais.
Biografija iš Visuotinės lietuvių enciklopedijos (e-vle):
Nomeda ir Gediminas Urbonai, tarpdisciplininio meno kūrėjai (jo pradininkai Lietuvoje), vyras ir žmona: G. Urbonas ir N. Urbonienė. Nuo 1997 – kūrybinis duetas (gyvena Kembridže, Jungtinės Amerikos Valstijos, ir Vilniuje).
N. ir G. Urbonai (su kitais) įkūrė tarpdisciplininio meno programą JUTEMPUS (1993), Vilniaus tarpsdisciplininę medijų meno laboratoriją (VILMA, 2000), medijų meno sklaidos internetinėje erdvėje projektą BALSAS (2005); 2009 įsteigė tarpdisciplininę programą Urbonas Studio (tyrinėjama ir propaguojama viešoji kultūra, gilinamasi į miesto erdves ir aplinką, urbanistinę plėtrą bei kultūros ir technologijų palikimą). N. ir G. Urbonų projektuose susipina menas, technologijos ir socialinė kritika, dažniausiai nagrinėjama posovietinio identiteto, moters tapatybės tematika (Transakcija 2000–04, Ruta Remake 2002–04), jie aktyviai veikia kritinį socialinį diskursą: tyrinėjamos viešos erdvės ir protesto meninės formos (projektas Pro‑testo laboratorija, nuo 2005, ginčijęs kino teatro Lietuva Vilniuje privatizaciją). Menininkai t. p. domisi ekologine, aplinkosaugine problematika, tyrinėja gamtos ir žmogaus santykius (Grybų jėgainė 2017, Ateitybės sala 2018). Bendradarbiauja su įvairių sričių mokslininkais, kitais menininkais.
