Apšarmoję medžiai

A. Žmuidzinavičius visada pasirinkdavo puikų motyvą – nematytą, prasmingą, galintį tapti Lietuvos gamtos simboliu. Šiuo atveju šarma visus paveikslo elementus sieja į harmoningą visumą – taip sukuriamas nuostabios idiliškos lietuviškos žiemos įspūdis.

Teksto autorė Nijolė Tumėnienė

XX a. 3–4 dešimtmetyje vyresniosios kartos dailininkai ryškių stilistinių naujovių neįvedė. Tapyboje dominavo realistinė kryptis, taip pat naudotasi ankstyvojo modernizmo atradimais. Impresionizmo bruožų turėjo Petro Kalpoko (1880–1945) kūryba ir kai kurie lyriškos nuotaikos Antano Žmuidzinavičiaus (1876–1966) peizažai. Postimpresionistinę tapybos manierą galima įžvelgti Adomo Varno (1879–1979) nutapytame reprezentaciniame tautos patriarcho Jono Basanavičiaus portrete. Sezanizmo tradicija ryškiausiai atsiskleidė Justino Vienožinskio (1886–1960) kūryboje. Vyresniosios kartos tapytojai daugiausia kūrė portretus ir peizažus, tad būtent šios stilistinės ir žanrinės tendencijos vyravo Kauno meno mokyklos programose, o iki 4-ojo dešimtmečio – ir parodų salėse.

Teksto autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas PEIZAŽO ERDVĖ I (2010). Tekstų autorės Nijolė Tumėnienė, Dalia Tarandaitė, KAUNAS–VILNIUS / 1918–1945 (2021). Sudarytojos ir tekstų autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė
Parodos: „Paletė ir gyvenimas“, 2016 m. spalio 27 d., - 2017 sausio 29 d., A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejus (V. Putvinskio g. 64, Kaunas). Parodos kuratorė: Jurgita Rimkutė-Vainiuvienė; „1918-1945 / Kaunas-Vilnius“, 2020 rugpjūčio 27 d. – 2021 rugpjūčio 21 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė.

A. Žmuidzinavičius visada pasirinkdavo puikų motyvą – nematytą, prasmingą, galintį tapti Lietuvos gamtos simboliu. Šiuo atveju šarma visus paveikslo elementus sieja į harmoningą visumą – taip sukuriamas nuostabios idiliškos lietuviškos žiemos įspūdis.

Teksto autorė Nijolė Tumėnienė

XX a. 3–4 dešimtmetyje vyresniosios kartos dailininkai ryškių stilistinių naujovių neįvedė. Tapyboje dominavo realistinė kryptis, taip pat naudotasi ankstyvojo modernizmo atradimais. Impresionizmo bruožų turėjo Petro Kalpoko (1880–1945) kūryba ir kai kurie lyriškos nuotaikos Antano Žmuidzinavičiaus (1876–1966) peizažai. Postimpresionistinę tapybos manierą galima įžvelgti Adomo Varno (1879–1979) nutapytame reprezentaciniame tautos patriarcho Jono Basanavičiaus portrete. Sezanizmo tradicija ryškiausiai atsiskleidė Justino Vienožinskio (1886–1960) kūryboje. Vyresniosios kartos tapytojai daugiausia kūrė portretus ir peizažus, tad būtent šios stilistinės ir žanrinės tendencijos vyravo Kauno meno mokyklos programose, o iki 4-ojo dešimtmečio – ir parodų salėse.

Teksto autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas PEIZAŽO ERDVĖ I (2010). Tekstų autorės Nijolė Tumėnienė, Dalia Tarandaitė, KAUNAS–VILNIUS / 1918–1945 (2021). Sudarytojos ir tekstų autorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė
Parodos: „Paletė ir gyvenimas“, 2016 m. spalio 27 d., - 2017 sausio 29 d., A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejus (V. Putvinskio g. 64, Kaunas). Parodos kuratorė: Jurgita Rimkutė-Vainiuvienė; „1918-1945 / Kaunas-Vilnius“, 2020 rugpjūčio 27 d. – 2021 rugpjūčio 21 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė.