Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Jogailaitis

KRASZEWSKI JÓZEF IGNACY, WILNO OD POCZĄTKÓW JEGO DO ROKU 1750, T. 1–4, WILNO, 1840–1842.

Vilniaus meno mokyklos auklėtinio, garsiojo tapybos ir piešimo profesoriaus Jono Rustemo bei grafiko Motiejaus Pšibilskio auklėtinio Juozapo Jurgio Ozemblovskio (1805–1878) įsteigta ir 1833–1863 m. veikusi Litografijos dirbtuvė XIX a. I p. buvo viena žymiausių Vilniuje. Dailininkas litografuodavo savo paties bei kitų dailininkų kūrinius, tačiau ne visada lengva nustatyti piešinių autorystę, nes kartais įrašas lakšte nurodo tik dirbtuvę. J. J. Ozemblovskio litografijoje sukurta daugybė Vilniaus ir kitų miestų ar vietovių vaizdų, portretų, knygų iliustracijų. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio (1461–1506) atvaizdas taip pat buvo sukurtas kaip iliustracija – jis puošė 1840 m. Adomo Zavadskio spaustuvėje Vilniuje išleisto Juozapo Ignaco Kraševskio istorijos veikalo „Vilnius nuo įkūrimo iki 1750 m.“ I tomą – šiam valdovui skirtą skyrelį. Leidėjas knygos įvade pabrėžė, kad tokio pobūdžio iliustracijos labai padidina susidomėjimą knygomis. Valdovo figūrą dailininkas nupiešė remdamasis Vilniaus dominikonų Šv. Dvasios bažnyčioje iki šiol esančiu XVIII a. II p. nežinomo dailininko nutapytu portretu ir gana tiksliai perpiešė pozą, drabužius ir atributus. Aleksandro Jogailaičio portretas iš Dominikonų bažnyčios XIX a. buvo plačiai žinomas ir laikomas autentišku Vilniuje mirusio ir čionykštėje katedroje palaidoto valdovo atvaizdu.

Teksto autorė Rūta Janonienė

KRASZEWSKI JÓZEF IGNACY, WILNO OD POCZĄTKÓW JEGO DO ROKU 1750, T. 1–4, WILNO, 1840–1842.

Vilniaus meno mokyklos auklėtinio, garsiojo tapybos ir piešimo profesoriaus Jono Rustemo bei grafiko Motiejaus Pšibilskio auklėtinio Juozapo Jurgio Ozemblovskio (1805–1878) įsteigta ir 1833–1863 m. veikusi Litografijos dirbtuvė XIX a. I p. buvo viena žymiausių Vilniuje. Dailininkas litografuodavo savo paties bei kitų dailininkų kūrinius, tačiau ne visada lengva nustatyti piešinių autorystę, nes kartais įrašas lakšte nurodo tik dirbtuvę. J. J. Ozemblovskio litografijoje sukurta daugybė Vilniaus ir kitų miestų ar vietovių vaizdų, portretų, knygų iliustracijų. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio (1461–1506) atvaizdas taip pat buvo sukurtas kaip iliustracija – jis puošė 1840 m. Adomo Zavadskio spaustuvėje Vilniuje išleisto Juozapo Ignaco Kraševskio istorijos veikalo „Vilnius nuo įkūrimo iki 1750 m.“ I tomą – šiam valdovui skirtą skyrelį. Leidėjas knygos įvade pabrėžė, kad tokio pobūdžio iliustracijos labai padidina susidomėjimą knygomis. Valdovo figūrą dailininkas nupiešė remdamasis Vilniaus dominikonų Šv. Dvasios bažnyčioje iki šiol esančiu XVIII a. II p. nežinomo dailininko nutapytu portretu ir gana tiksliai perpiešė pozą, drabužius ir atributus. Aleksandro Jogailaičio portretas iš Dominikonų bažnyčios XIX a. buvo plačiai žinomas ir laikomas autentišku Vilniuje mirusio ir čionykštėje katedroje palaidoto valdovo atvaizdu.

Teksto autorė Rūta Janonienė