Mūsų svetainėje naudojami slapukai, kad užtikrintume jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su "Tartle" slapukų politika. Daugiau informacijos

Šarvų komplektas

Autorius: Nežinomas autorius
Sukūrimo metai:XVI a. vid.-pab.
Medžiaga:geležis, oda, vario lydinys
Technika:kalyba, liejyba
Išmatavimai:177 × 80 cm

Kolekcijoje esantis šarvų komplektas buvo įsigytas aukcione Vokietijoje. Aukciono duomenimis, šarvai, pagaminti Augsburge apie 1540 m., priklausė Vilniaus vaivados, LDK kanclerio, Reformacijos Lietuvoje skleidėjo ir spaustuvės Brastoje steigėjo Mikalojaus Radvilos Juodojo (1515–1565) dvaro aplinkai.

 

Kaip apsauginė kario ginkluotės dalis, šarvai pradėti naudoti daugiau nei prieš 3 tūkst. metų, seniausi žinomi rasti Graikijoje. Ankstyvieji šarvai buvo gaminami iš įvairiausių medžiagų: lino, odos, popieriaus, bronzos, taip pat jų funkciją atliko medvilnės prikimšti drabužiai. Seniausi Lietuvos teritorijoje rasti XI–XIII a. naudotų šarvų fragmentai pagaminti iš odos ir geležinių grandelių. Ilgainiui kito šarvų gamybos technologijos ir naudojamos medžiagos. Vėlyvaisiais viduramžiais ir Renesanso laikotarpiu Vakarų Europoje įsigalėjo nauja apsauginės ginkluotės rūšis – plokštiniai šarvai. Šių metalinių šarvų komplektas buvo sudarytas iš atskiras kūno vietas dengiančių dalių: šalmo, kaklo, liemens ir nugaros, rankų bei kojų šarvų, ir dengė beveik visą kario kūną. Vakarų Europoje šios rūšies šarvai XVI a. pirmojoje pusėje buvo patys populiariausi. Pūsta, apvalesnė šarvų forma buvo ne tik gražesnė, bet ir praktiškesnė – tokia konstrukcija leido sustiprinti šarvus nestorinant metalo ir nedidinant svorio. Atskirų šarvų dalių lankstumas netrukdė kariui judėti laisvai. Nors visas toks plieninių šarvų komplektas svėrė iki 25 kg, žmogus išlikdavo judrus, nes svoris pasiskirstydavo tolygiai. Tobulėjant šaunamiesiems ginklams, kulkos jau galėjo pramušti šarvus, todėl jie po truputį prarado savo svarbą: imta atsisakyti atskirų elementų taip sumažinant šarvais apsaugotas kūno vietas, bet padidinant kario mobilumą. Ilgainiui iš šarvų komplekto liko tik krūtinšarvis ir šalmas, kurie išliko sunkiosios kavalerijos – kirasyrų ekipuotėje iki XX a. pradžios.

 

Teksto autorius: Tadas Šėma


Parodos: Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų ekspozicija, adresu: Katedros a. 4, LT-01143 Vilnius, laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 26 d. iki 2019 m. vasaros.