Vilnius

Senasis Vilnius buvo Juozapo Kamarausko (1874–1946) aistra. Pagal išsilavinimą būdamas inžinierius architektas, dailės pradmenis jis įgijo Vilniaus piešimo mokykloje. Barono Aleksandro Štiglico Centrinėje techninio piešimo mokykloje Peterburge studijavo architektūrą, 1897–1910 m. dirbo Šiaurės Vakarų krašto geležinkelių statybos inžinierių biure. Nuo 1922 m. gyveno Vilniuje, sukūrė daugybę piešinių, akvarelių su Vilniaus architektūros motyvais. Pasitelkęs ikonografinius šaltinius ir fantaziją, darbuose, siekdamas perteikti praeities didybę, rekonstravo išnykusį miestą: valdovų pilis, rūmus, miesto sieną, jos bokštus. Tačiau J. Kamarausko akvarelė Vilnius yra ne imaginacinis, o realus vaizdas – joje pavaizduotas Bernardinų sodas su fone iškylančiais bažnyčių bokštais, nutapytas nuo Bekešo kalno pusės. Parkas banguoja rudeninių medžių jūra, augmenija dekoratyviai stilizuota, preciziškai nupiešti pastatai. Medžių tankmėje plevėsuoja Lenkijos vėliavos, nes Bernardinų sodas tarpukariu virto reprezentacine visos Lenkijos ūkio ir pramonės pasiekimų parodų vieta, kuri sutraukdavo daugybę lankytojų. Akvarelės apačioje, palei Vilnios pakrantę, nutiesti takai, išdėstytos žaismingos sūpuoklės, suoleliai, skirti parodos lankytojų pramogoms ir poilsiui.

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas VILNIUS. TOPOPHILIA I (2014). Sudarytoja ir tekstų autorė Laima Laučkaitė
Parodos: „Académie de Vilna. Vilniaus piešimo mokykla (1866–1915)“, 2017 spalio 5 d. – lapkričio 26 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius (kuratorė Jolanta Širkaitė). Publikuota: Académie de Vilna: Vilniaus piešimo mokykla 1866-1915 / Vilnius drawing school: parodos katalogas, Nacionalinė dailės galerija 2017 m. 4 d. - lapkričio 26 d., sudarytoja Jolanta Širkaitė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2017, p. 222-223.

Senasis Vilnius buvo Juozapo Kamarausko (1874–1946) aistra. Pagal išsilavinimą būdamas inžinierius architektas, dailės pradmenis jis įgijo Vilniaus piešimo mokykloje. Barono Aleksandro Štiglico Centrinėje techninio piešimo mokykloje Peterburge studijavo architektūrą, 1897–1910 m. dirbo Šiaurės Vakarų krašto geležinkelių statybos inžinierių biure. Nuo 1922 m. gyveno Vilniuje, sukūrė daugybę piešinių, akvarelių su Vilniaus architektūros motyvais. Pasitelkęs ikonografinius šaltinius ir fantaziją, darbuose, siekdamas perteikti praeities didybę, rekonstravo išnykusį miestą: valdovų pilis, rūmus, miesto sieną, jos bokštus. Tačiau J. Kamarausko akvarelė Vilnius yra ne imaginacinis, o realus vaizdas – joje pavaizduotas Bernardinų sodas su fone iškylančiais bažnyčių bokštais, nutapytas nuo Bekešo kalno pusės. Parkas banguoja rudeninių medžių jūra, augmenija dekoratyviai stilizuota, preciziškai nupiešti pastatai. Medžių tankmėje plevėsuoja Lenkijos vėliavos, nes Bernardinų sodas tarpukariu virto reprezentacine visos Lenkijos ūkio ir pramonės pasiekimų parodų vieta, kuri sutraukdavo daugybę lankytojų. Akvarelės apačioje, palei Vilnios pakrantę, nutiesti takai, išdėstytos žaismingos sūpuoklės, suoleliai, skirti parodos lankytojų pramogoms ir poilsiui.

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas VILNIUS. TOPOPHILIA I (2014). Sudarytoja ir tekstų autorė Laima Laučkaitė
Parodos: „Académie de Vilna. Vilniaus piešimo mokykla (1866–1915)“, 2017 spalio 5 d. – lapkričio 26 d., Nacionalinė dailės galerija, Vilnius (kuratorė Jolanta Širkaitė). Publikuota: Académie de Vilna: Vilniaus piešimo mokykla 1866-1915 / Vilnius drawing school: parodos katalogas, Nacionalinė dailės galerija 2017 m. 4 d. - lapkričio 26 d., sudarytoja Jolanta Širkaitė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2017, p. 222-223.