Vilniaus vaizdas nuo Tivoli sodo

Tapytojas Karolis Račinskis (1799–1860) dailės mokėsi Vilniaus universitete pas profesorių Joną Rustemą. Baigęs studijas, gyveno Vilniuje, tad gerai pažinojo miestą, mėgo kurti jo panoramas. 1830 m. K. Račinskis iš natūros nupiešė panoramą Vilniaus vaizdas nuo Tivoli sodo, kuri buvo litografuota Motiejaus Pšibilskio spaustuvėje Vilniuje. Visoje Europoje XVIII –XIX a. augant miestams jų pakraščiuose paplito malonumų sodai, dažniausiai vadinti „Tivoli“, su promenadomis, paviljonais, atrakcionais. Vilniuje toks sodas su smukle, taip pat pavadinta „Tivoli,“ atsirado Antakalnyje (netoli dabartinių Vileišių rūmų). Nuo jo atsivėrė puikus vaizdas – Neries, Gedimino kalno, galingų Sapiegų rūmų ir daugybės bažnyčių siluetų panorama. Kitoje Neries pusėje, prieš Gedimino kalną, matyti šiandien neišlikusi Šv. Teresės bažnyčia, kuri buvo uždaryta 1837 m., o nugriauta 1844 m. XIX a. pirmasis trečdalis Lietuvos dailėje – tai romantizmo epocha, tad K. Račinskio paveikslas persmelktas romantinio, jausmingo žvilgsnio. Miestas skendi medžių ūksmėje, gamtos ramybėje, kaip kulisai jį rėmina pastoralinės detalės: galvijų banda, besiilsinčių piemenų pora, išlakus senas medis. Idilę trikdo audringas dangus, suteikiantis paveikslui neramią romantišką nuotaiką.

Teksto autorė Laima Laučkaitė

 

Tivolis – vienas iš išnykusių Vilniaus miesto toponimų. XIX a. Tivolio sodu buvo vadinama prie Neries plytinti teritorija Antakalnio priemiestyje, tarp dabartinių K. Būgos ir K. Jauniaus gatvių. Iki mūsų dienų išliko sode stovėjusi medinė, vasaroti skirta sodyba, žinoma, kad XIX a. čia veikė tokio paties pavadinimo smuklė. Tivolis traukė miesto gyventojus, atvykstančiuosius čia pasitikdavo skambanti muzika, laukė padengti stalai ir staliukai.

Šis iš natūros Karolio Račinskio pieštas Vilniaus peizažas išsaugojo mums neįprastą Neries pakrančių vaizdą su mediniais trobesiais, Sluškų rūmais ir dešiniajame krante stovinčia Aušros Vartų basųjų karmelitų administruojama Šv. Teresės bažnytėle, pastatyta XVIII amžiuje. Po 1830–1831 m. sukilimo bažnyčia buvo uždaryta, o dar po kelerių metų per pavasarinį Neries potvynį pakilusio vandens paplauta sugriuvo.

Teksto autorė Diana Streikuvienė. Šaltinis: „XIX a. Lietuvos dailės paraštėse: nepastebėta miesto kasdiena“, sudarytoja Diana Streikuvienė, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2026, p. 389.

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas VILNIUS. TOPOPHILIA I (2014). Sudarytoja ir tekstų autorė Laima Laučkaitė, RES PUBLICA (2018). Sudarytoja ir tekstų autorė Rūta Janonienė

Tapytojas Karolis Račinskis (1799–1860) dailės mokėsi Vilniaus universitete pas profesorių Joną Rustemą. Baigęs studijas, gyveno Vilniuje, tad gerai pažinojo miestą, mėgo kurti jo panoramas. 1830 m. K. Račinskis iš natūros nupiešė panoramą Vilniaus vaizdas nuo Tivoli sodo, kuri buvo litografuota Motiejaus Pšibilskio spaustuvėje Vilniuje. Visoje Europoje XVIII –XIX a. augant miestams jų pakraščiuose paplito malonumų sodai, dažniausiai vadinti „Tivoli“, su promenadomis, paviljonais, atrakcionais. Vilniuje toks sodas su smukle, taip pat pavadinta „Tivoli,“ atsirado Antakalnyje (netoli dabartinių Vileišių rūmų). Nuo jo atsivėrė puikus vaizdas – Neries, Gedimino kalno, galingų Sapiegų rūmų ir daugybės bažnyčių siluetų panorama. Kitoje Neries pusėje, prieš Gedimino kalną, matyti šiandien neišlikusi Šv. Teresės bažnyčia, kuri buvo uždaryta 1837 m., o nugriauta 1844 m. XIX a. pirmasis trečdalis Lietuvos dailėje – tai romantizmo epocha, tad K. Račinskio paveikslas persmelktas romantinio, jausmingo žvilgsnio. Miestas skendi medžių ūksmėje, gamtos ramybėje, kaip kulisai jį rėmina pastoralinės detalės: galvijų banda, besiilsinčių piemenų pora, išlakus senas medis. Idilę trikdo audringas dangus, suteikiantis paveikslui neramią romantišką nuotaiką.

Teksto autorė Laima Laučkaitė

 

Tivolis – vienas iš išnykusių Vilniaus miesto toponimų. XIX a. Tivolio sodu buvo vadinama prie Neries plytinti teritorija Antakalnio priemiestyje, tarp dabartinių K. Būgos ir K. Jauniaus gatvių. Iki mūsų dienų išliko sode stovėjusi medinė, vasaroti skirta sodyba, žinoma, kad XIX a. čia veikė tokio paties pavadinimo smuklė. Tivolis traukė miesto gyventojus, atvykstančiuosius čia pasitikdavo skambanti muzika, laukė padengti stalai ir staliukai.

Šis iš natūros Karolio Račinskio pieštas Vilniaus peizažas išsaugojo mums neįprastą Neries pakrančių vaizdą su mediniais trobesiais, Sluškų rūmais ir dešiniajame krante stovinčia Aušros Vartų basųjų karmelitų administruojama Šv. Teresės bažnytėle, pastatyta XVIII amžiuje. Po 1830–1831 m. sukilimo bažnyčia buvo uždaryta, o dar po kelerių metų per pavasarinį Neries potvynį pakilusio vandens paplauta sugriuvo.

Teksto autorė Diana Streikuvienė. Šaltinis: „XIX a. Lietuvos dailės paraštėse: nepastebėta miesto kasdiena“, sudarytoja Diana Streikuvienė, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2026, p. 389.

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas VILNIUS. TOPOPHILIA I (2014). Sudarytoja ir tekstų autorė Laima Laučkaitė, RES PUBLICA (2018). Sudarytoja ir tekstų autorė Rūta Janonienė