Vilniaus senienų muziejaus salė

Chromolitografija pgl. Albertą Vaitiekų Žametą.

Archeologas, istorikas grafas Eustachijus Tiškevičius kelis dešimtmečius rinko krašto istorijos eksponatų, archeologinių radinių, monetų, piešinių, žemėlapių, dailės kūrinių, rankraščių, knygų kolekciją, kurią nutarė rodyti viešai. Taip 1856 m. Vilniuje buvo atidarytas Senienų muziejus – pirmasis muziejus Vilniuje, o prie jo įsteigta mokslinių tyrimų įstaiga – Vilniaus laikinoji archeologijos komisija, telkusi šviesiausius Lietuvos bajorus ir apskritai visą inteligentiją, kuriai priklausė ir J. K. Vilčinskis. Šarlis Klodas Bašeljė (minimas 1834–1852) litografavo Alberto Vaitiekaus Žameto (1821–1876) piešinį, vaizduojantį muziejaus ekspoziciją. Jai buvo skirtos uždaryto universiteto posėdžių salės patalpos, ištapytos Pranciškaus Smuglevičiaus, įrengtos specialiai muziejui pritaikytos įstiklintos gabliuotės.

Teksto autorė Laima Laučkaitė

 

Rusijos imperatorius Aleksandras ii 1855 m. pasirašė Vilniaus senienų muziejaus steigimo įsaką. Muziejus įsikūrė tuo metu uždaryto Vilniaus universiteto patalpose. Pirmasis viešas muziejus Lietuvoje buvo iškilmingai atidarytas 1856 metais. Vilniečio dailininko ir Senienų muziejaus bendradarbio Alberto Žameto paveiksle įamžinta Senienų muziejaus istorijos ir archeologijos ekspozicija Pranciškaus Smuglevičiaus salėje. Litografija Vilniaus laikinosios archeologijos komisijos užsakymu buvo atspausta Paryžiuje. Tai vienas pirmųjų muziejų reprezentuojančių vaizdų, skirtas naujojo muziejaus populiarinimui. 

Paveikslo centre pavaizduotas krėsle sėdintis muziejaus įkūrėjas grafas Eustachijus Tiškevičius, greta jo – piešinio autorius. Gyvasties litografijai teikia tarp praeities artefaktų salės pakraščiuose grupelėmis pasklidę muziejaus lankytojai. Žvilgsnį traukia ryškiausi daiktiniai eksponatai: centre stovinti vakarų slavų karo dievo Sventovito stabo gipsinė kopija, dešinėje – šarvai, antikinės vazos ir paskutinio Abiejų Tautų Respublikos valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio dvaro aplinkai priklausiusi gūnia, kairėje – keliautojo ir kolekcininko Aleksanderio Branickio egzotiška dovana – sarkofagas su mumija, Senienų muziejų pasiekusi 1860–1861 m. sandūroje.

Teksto autorė Diana Streikuvienė. Šaltinis: „XIX a. Lietuvos dailės paraštėse: nepastebėta miesto kasdiena“, sudarytoja Diana Streikuvienė, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2026, p. 345.

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas VILNIUS. TOPOPHILIA II (2015). Sudarytoja ir tekstų autorė Laima Laučkaitė, RES PUBLICA (2018). Sudarytoja ir tekstų autorė Rūta Janonienė
Parodos: „Romantizmo amžius“, 2019 m. rugsėjo 11 d. – 2020 m. rugpjūčio 6 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorė Rūta Janonienė; „Vilnius amžinai. Dailės kūrinių ir vadovų po miestą dialogas“, 2022 gegužės 25 d. – 2023 balandžio 30 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorė Laima Laučkaitė.

Chromolitografija pgl. Albertą Vaitiekų Žametą.

Archeologas, istorikas grafas Eustachijus Tiškevičius kelis dešimtmečius rinko krašto istorijos eksponatų, archeologinių radinių, monetų, piešinių, žemėlapių, dailės kūrinių, rankraščių, knygų kolekciją, kurią nutarė rodyti viešai. Taip 1856 m. Vilniuje buvo atidarytas Senienų muziejus – pirmasis muziejus Vilniuje, o prie jo įsteigta mokslinių tyrimų įstaiga – Vilniaus laikinoji archeologijos komisija, telkusi šviesiausius Lietuvos bajorus ir apskritai visą inteligentiją, kuriai priklausė ir J. K. Vilčinskis. Šarlis Klodas Bašeljė (minimas 1834–1852) litografavo Alberto Vaitiekaus Žameto (1821–1876) piešinį, vaizduojantį muziejaus ekspoziciją. Jai buvo skirtos uždaryto universiteto posėdžių salės patalpos, ištapytos Pranciškaus Smuglevičiaus, įrengtos specialiai muziejui pritaikytos įstiklintos gabliuotės.

Teksto autorė Laima Laučkaitė

 

Rusijos imperatorius Aleksandras ii 1855 m. pasirašė Vilniaus senienų muziejaus steigimo įsaką. Muziejus įsikūrė tuo metu uždaryto Vilniaus universiteto patalpose. Pirmasis viešas muziejus Lietuvoje buvo iškilmingai atidarytas 1856 metais. Vilniečio dailininko ir Senienų muziejaus bendradarbio Alberto Žameto paveiksle įamžinta Senienų muziejaus istorijos ir archeologijos ekspozicija Pranciškaus Smuglevičiaus salėje. Litografija Vilniaus laikinosios archeologijos komisijos užsakymu buvo atspausta Paryžiuje. Tai vienas pirmųjų muziejų reprezentuojančių vaizdų, skirtas naujojo muziejaus populiarinimui. 

Paveikslo centre pavaizduotas krėsle sėdintis muziejaus įkūrėjas grafas Eustachijus Tiškevičius, greta jo – piešinio autorius. Gyvasties litografijai teikia tarp praeities artefaktų salės pakraščiuose grupelėmis pasklidę muziejaus lankytojai. Žvilgsnį traukia ryškiausi daiktiniai eksponatai: centre stovinti vakarų slavų karo dievo Sventovito stabo gipsinė kopija, dešinėje – šarvai, antikinės vazos ir paskutinio Abiejų Tautų Respublikos valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio dvaro aplinkai priklausiusi gūnia, kairėje – keliautojo ir kolekcininko Aleksanderio Branickio egzotiška dovana – sarkofagas su mumija, Senienų muziejų pasiekusi 1860–1861 m. sandūroje.

Teksto autorė Diana Streikuvienė. Šaltinis: „XIX a. Lietuvos dailės paraštėse: nepastebėta miesto kasdiena“, sudarytoja Diana Streikuvienė, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2026, p. 345.

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas VILNIUS. TOPOPHILIA II (2015). Sudarytoja ir tekstų autorė Laima Laučkaitė, RES PUBLICA (2018). Sudarytoja ir tekstų autorė Rūta Janonienė
Parodos: „Romantizmo amžius“, 2019 m. rugsėjo 11 d. – 2020 m. rugpjūčio 6 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorė Rūta Janonienė; „Vilnius amžinai. Dailės kūrinių ir vadovų po miestą dialogas“, 2022 gegužės 25 d. – 2023 balandžio 30 d., Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ (Užupio g. 40, Vilnius). Kuratorė Laima Laučkaitė.