Vilniaus generalgubernatoriaus Michailo Muravjovo rezidencija

Vyskupų rūmai Vilniaus universiteto kaimynystėje buvo vieni prestižiškiausių mieste, tad XVIII a. pab.–XIX a. pr. juose apsistodavo pravažiuojantys monarchai: Stanislovas Augustas Poniatovskis, Napoleonas, Prūsijos karalius Vilhelmas, Rusijos caras Aleksandras I. Po Abiejų Tautų Respublikos padalijimo carinė valdžia rūmus konfiskavo ir 1832 m. pagal Peterburgo architekto Vasilijaus Stasovo projektą perstatė ampyro stiliumi. Rūmuose įsikūrė generalgubernatūra, joje gyveno ir generalgubernatorius Michailas Muravjovas, pramintas Koriku, nes žiauriai numalšino 1863 m. sukilimą prieš Rusiją. Šį sukilimą nušvietė ir Vakarų spauda – Paryžiuje leistas iliustruotas žurnalas „L’Illustration. Journal Universelle“ (1863-09-19) išspausdino raižinį su Vilniaus generalgubernatūra. Rūmų vaizdą pagal vieno pirmųjų Vilniaus fotografų Abdono Korzono (apie 1826–1866) nuotrauką nupiešė prancūzų dailininkas L. Dumont’as, o išraižė graveris J. Caildrau. Tai savotiška „reportažinė“ scena iš sukilimo metų Vilniaus: aikštės centre ant žirgo išdidžiai sėdi aukštas rusų kariškis, žygiuoja ginkluotas kareivis, skuba civiliai praeiviai. Pats A. Korzonas dalyvavo sukilime, fotografavo sukilėlius ir platino jų nuotraukas, o 1863 m. balandžio mėnesį buvo suimtas. Kai Paryžiuje buvo išspausdintas šis raižinys pagal jo nuotrauką, A. Korzonas jau buvo ištremtas į Sibirą, kur ir mirė.

Tekstų autorė Laima Laučkaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas VILNIUS. TOPOPHILIA I (2014). Sudarytoja ir tekstų autorė Laima Laučkaitė

Vyskupų rūmai Vilniaus universiteto kaimynystėje buvo vieni prestižiškiausių mieste, tad XVIII a. pab.–XIX a. pr. juose apsistodavo pravažiuojantys monarchai: Stanislovas Augustas Poniatovskis, Napoleonas, Prūsijos karalius Vilhelmas, Rusijos caras Aleksandras I. Po Abiejų Tautų Respublikos padalijimo carinė valdžia rūmus konfiskavo ir 1832 m. pagal Peterburgo architekto Vasilijaus Stasovo projektą perstatė ampyro stiliumi. Rūmuose įsikūrė generalgubernatūra, joje gyveno ir generalgubernatorius Michailas Muravjovas, pramintas Koriku, nes žiauriai numalšino 1863 m. sukilimą prieš Rusiją. Šį sukilimą nušvietė ir Vakarų spauda – Paryžiuje leistas iliustruotas žurnalas „L’Illustration. Journal Universelle“ (1863-09-19) išspausdino raižinį su Vilniaus generalgubernatūra. Rūmų vaizdą pagal vieno pirmųjų Vilniaus fotografų Abdono Korzono (apie 1826–1866) nuotrauką nupiešė prancūzų dailininkas L. Dumont’as, o išraižė graveris J. Caildrau. Tai savotiška „reportažinė“ scena iš sukilimo metų Vilniaus: aikštės centre ant žirgo išdidžiai sėdi aukštas rusų kariškis, žygiuoja ginkluotas kareivis, skuba civiliai praeiviai. Pats A. Korzonas dalyvavo sukilime, fotografavo sukilėlius ir platino jų nuotraukas, o 1863 m. balandžio mėnesį buvo suimtas. Kai Paryžiuje buvo išspausdintas šis raižinys pagal jo nuotrauką, A. Korzonas jau buvo ištremtas į Sibirą, kur ir mirė.

Tekstų autorė Laima Laučkaitė

Šaltinis: advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ meno albumas VILNIUS. TOPOPHILIA I (2014). Sudarytoja ir tekstų autorė Laima Laučkaitė